Tegul

Tegul lietus, šalna
į saują, ne į širdį.
Harmonija spalvų
net jei šarma.
Žmogus su motina
gamta supintas
nematoma,
netrūkstančia gija.
Tegul gilėja
upių vagos
net jei ledonešis,
net jei sausra.
Širdies arterija gyva
gyvenimo jėga.
Tegul nedūžta
paskutinės viltys
į ilgesio, nuo savęs
pavargusio, uolas.
Net jei atsiveria
tarp žmogiškų likimų
besotė praraja.
2019
 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: