Archive for 2019 spalio

Nuotaikų niuansai

31 spalio, 2019
Pabosta
žodžių deriniai,
ryte užgimstantys
iš tankių sarkazmo
ūkanų.
Sklaidai delnais juos
širdies plotmėje.
Jauti, tokie sustabarėję.
Surast savyje
krislelį švelnaus spindėjimo
rasa palaimos.
Sunkioji nuodėmių ranka
neklauso, lenkia
atgalios prie žemės.
Esi balastas sau
iš rūdžių sustyguotas
gūdžiai senti.
Jau negali kažkam
skambėt daina vakare.
Tie žodžių deriniai
lyg būt išlipę
kojom purvinom iš miesto
rudeninės balos.
2019
 

Rudens agonijoje

31 spalio, 2019
Supa tave
daiktai ir … žmonės.
Su savo įnoriais,
pretenzijomis, užgaida
į savo tiesą.
O tu esi tiktai
rudens agonijoje
su lietaus dvasia
iš anksto ryto.
O tau tik skauda,
kur širdis kūne
nepajėgia suderinti
savų stygų.
Rudens agonijoje
žemėta teka saulė
su tūkstančiais
neišgvildentų paslapčių.
Daiktai ir … žmonės
tampa Dievo rykšte.
Viskas vientisinis karnavalas
ir tu jau jo epicentre
su žemės juokdario
rudens nutrinta kepure.
2019

Savęs korekcija

29 spalio, 2019
Pakoreguosiu
save dienai
pagal povo plunksną.
Skaudės kažkam
proto dantį.
Sulėtinęs žingsnį,
atsisuks vaikėzas
povo plunksnos apakintas.
Savo įvaizdžio dėlei
pakoreguosiu save be
prabangios plastinės operacijos.
Kažkam vėl suskaus
protinį dantį.
Ramybė tik mažas šunelis,
gatvėmis slankiojantis.
Povo plunksna rankoje
naujo įvaizdžio dėlei.
Korekcija savęs
vienadienė.
Užtat oi kaip skaudės kažkam
protinį dantį.
2019

Kai išeisi

28 spalio, 2019
Lengviau nebus.
Kai tu išeisi
į juodą naktį
be žvaigždžių šviesos.
Obelį paliksi
baltais žiedais sukvipusią
ir židinį su užgesusia
jame seniai ugnimi.
Vyšnaitės jaunos
susikibs žiedais lygu delnais,
jausmų pritvinkusios.
 
Lengviau nebus.
Pirminį džiaugsmo klyksmą
prisiminusi, pro tave,
išėjusį į juodą naktį,
skubės gatve suglumusi arši minia.
Ir mindys tavo nuodėmes,
šioj žemėj paliktas pėda
iš labirinto žodžių.
Su tiktai tau gilia prasme.
2019

Gamtos kartotinis

27 spalio, 2019
Bus pavasaris,
žalių beržų išbučiuotas.
Mes godosime vasaros,
uždelsusios pasirodyti.
Iš gelsvųjų purienų švelnumo
nupinsim vainiką
saulėlydžio raudančiai aistrai.
 
Bus pavasaris.
Kasmetinis gamtos kartotinis
 
Bus …
pavasario priešokis
į vasaros geismą.
Mes, kantrybės suniokoti,
margaspalvį rudenį mindysim.
Pirmą šalną priglausim
šarma neblunkančia.
Į saulėtekio rausvą peizažą
ryto paukštis mūsų
žmogišką ilgesį neša.
 
Bus pavasaris.
Kasmetinis gamtos kartotinis
2019

Ryto mandala

26 spalio, 2019

Norėtum likti
naktyje įstrigusi.
Kam tau diena su
nedoriausiais elgesio
motyvais?
Po jais klumpi ir negali
galvos pakelti į
paukščio skrydį.
Kvailai šypsaisi
nedorų minčių alėją
kojom mindama.
O ji jau be tavęs
“riebiais“ žodeliais išrašyta.
Ir padai dega,
nors juk eini ne per
ugnies spalvos aguonų lauką.
Žmogus tiek visko
tik savo išlikimo dėlei
palieka po savęs
kitiems iškuopti, ką
širdingai per gyvenimą suvėlė.

Norėtum likti tam sapne,
nakties miegalės, kur
netgi rudos skruzdėlės nekanda.
Įsikabint jame į kalnų erelio sparną
ir perskrist juodą vandenyną
lyg ežero lašelį.

Norėtum likti naktyje
globojama žvaigždžių jaunystės.
Norėtum.

Tik vėl skubi akimis pagarbint
saulės prabudimą.
Paglostai jau seniai pabodusį likimą
susigalvotais vienadieniais pažadais.
2019

Už pirmo dangaus

23 spalio, 2019
Pakylėjau save
virš rudens,
virš pabodusio lapų
kritimo.
Ligi pirmo dangaus.
Debesų plotmėje
angelai mano širdį
sau jaukina.
Už to pirmo dangaus
žiemos vyturiai
užmirštą seniai giesmę
meilėje virpina.

(more…)

Tylėjimo mantra

22 spalio, 2019
Nesusipykome,
tiktai apsigaubėm
abipusio tylėjimo
mantra.
Pavargome nuo
vienas kito šurmulio,
nesusikalbėjimo,
pagardinto aitriųjų
paprikų aistra.
Tylėjimu abu
daugiau išsakome
nei pokalbyje
spiegiančia gaida.
Tylėjimo mantra
patikimai apsaugo
nuo prakeiksmo
grubiu žodžiu.
Rūstusis grindinys
paglosto pėdas,
nubėgančias
į skirtingas puses.

(more…)

Šmėkla

21 spalio, 2019
Ir vėl pavaikščios
labo ryto šmėkla
po iškuoptus
sapnais namus.
Pagirdyta kava
su pienu,
pasigardžiuos nuo
mano stalo
pusryčių bandelės
trupiniais.
Mano vienišumo sesė,
skranda iš brėkštančio
gyvenimu dangaus.
Ateina nekviesta,
nevaroma išeina
tik jai vienai težinoma,
dvipusiu judėjimu
grįsta gatve…
2019

Pažemės paukštis

20 spalio, 2019
aš ne tavo skrydžio paukštis.
Man pakilti tiktai lemta
į žemutį ūglį
obelies žiedais baltais.
aš pavasariu rasotą žemę
apkabinu kasryt giesme.
Tu nelauk manęs,
uždelsęs savo skrydį
ligi svaiginančio
mėliu už debesų dangaus.
aš tik pažeme
silpnus sparnus pamiklinu.
Nenubausk manęs
savuoju delsimu, prašau.
2019