Ir vėl pavaikščios
labo ryto šmėkla
po iškuoptus
sapnais namus.
Pagirdyta kava
su pienu,
pasigardžiuos nuo
mano stalo
pusryčių bandelės
trupiniais.
Mano vienišumo sesė,
skranda iš brėkštančio
gyvenimu dangaus.
Ateina nekviesta,
nevaroma išeina
tik jai vienai težinoma,
dvipusiu judėjimu
grįsta gatve…
2019
Parašykite komentarą