Už pirmo dangaus

Pakylėjau save
virš rudens,
virš pabodusio lapų
kritimo.
Ligi pirmo dangaus.
Debesų plotmėje
angelai mano širdį
sau jaukina.
Už to pirmo dangaus
žiemos vyturiai
užmirštą seniai giesmę
meilėje virpina.

 
Pakilau virš savęs,
virš rudens su lietum,
virš nukritusio klevo lapo,
ne manimi,
savimi paskutinio.

 
Už to pirmo dangaus
debesų plotmėje
angelai su žiemos vyturiais
mano širdį
ne žemės aistra
nakties tamsoje
sau jau prisijaukino.
2019
nemiros.wordpress.com

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: