Archive for 2019 spalio

Moralas

18 spalio, 2019

Įsipilsiu į taurę
moralo vyno.
Juodos spalvos,
prėsko skonio
pavydas
neatlaikė mano
nuomonės aitrumo.
Na ko supuolėt
skaičiuot pinigus
svetimoje piniginėje?
Apspjaudėte žmogų,
jo net nepažinę.
Žodžiais lyg akmeniu
per galvą, į širdį.
Senas jau, o drįsta
būt gyvas.
Ir dar ne be skatiko.
Įsipilsiu, sakau, sau
moralo vyno.
Idant nepradėčiau
laimės, laimužės,
laimučiukės, turtų,
turtelių, turčiukų
pavydėt.
Sumažybiname
sielas, ne tik vardus.
Ir teigiame, kad
taip suartėjame.
Mano moralo
vynas gal kam
per aštrus,
iki čiaudulio
pakibina nosį.
Moralė, moraliukė,
moralytė po moralo
vyno vargu prabus.
Taip ir liks savęs
stygiuje.
2019

Nubėgantis lietus

18 spalio, 2019

Nubėgo … lietus
takeliu pro namus,
kur šypsos beržas,
rudens darganų
jausmuose sulėtintas.
Eisiu neskubriu žingsniu
paskui nubėgantį lietų.
Manęs sumažėjo, baugu,
ligi dulkės kampe,
kur nepasiekia
skubantys lietūs.

Nubėgo lietus
per balzganą mano rudenį.
Išbučiavo lašais
mano gyvasties pėdas.
Duonos trupinys grindinio
plyšyje su kvapu ajerų.
Ar kam dar rūpi?…
2019

Ilgesiui

17 spalio, 2019
Tu – mano
vakaro šešėlis,
aš tavasis.
Naktis vienplaukė
mumyse
be skrupulų
pažadina
juodžiausių
nuodėmių gyvatę.

(more…)

Ne kaip visuomet

16 spalio, 2019

Nesakyk, kaip visuomet.
Sakyk, tik šiandien.
Šią akimirką
velnioniškai graži esu
net tobula.
Mano antakių pakelta linija
sukelia tavy keistas
geidulio manęs mintis.
Nesakyk,
kaip visuomet susitiksim
priplėkusioj tavernoje.
Velnioniškai gražus parkas
šypsosi žalsvu
sraunaus upelio vingiu.
Ant margaspalvio kilimo
žaidžia drugiai
ne kaip visuomet.
Mano antakių viliokė linija
iš velnio dukters pramanų.
Ne kaip visuomet.
Tik šiandien,
tik šią akimirką pasiruošus
suviliot tave
savo velnioniškai tobulu
grožiu.
Be drovos skrupulų.
2019

Vakarė tyla

16 spalio, 2019
Sumąstyk mane iš naujo.
Iš tylos vakarės
mano atvaizdą paimk
į savo širdį
nesikartojančia vizija
būsimajai drobei akvarele.
Bus išblukęs veidas
be saulės įdegio,
be drovos skaistumo
skruostų.
Lūpos tars
žodžius seniai išmoktus
prisišaukt dar kartą
praeities iliuzijas,
į akmenį nuzulintas
ligi kraujo.
Sumąstyk mane kitokią
nei anuomet.
Baltaskare drebule
išblukusioje tavo drobėje
pasivaikščiosiu tyla bežade
pamirštos mergautinės vakarės.

Greitakalbė

15 spalio, 2019
Dienų greitakalbėje
negirdėt žodžio gilumos.
Ir jausmai nušuoliuoja,
nepalikę kometos uodegos.
Lieka mistiniai žiogai,
lyg čirpina kažką,
kojytėmis pakrapšto
viela sukabintus sielos randus.
Virš tvenkinio tiršta migla
kuodeliais iš vaikystės blaškosi.
Greitakalbe skubėjai
į rasų pilnus laukus, manydama
surinkti perlus meilės vėriniui.
Alsavo jau tuomet tavyje
rudens išlavinta alsi dvasia.
Greitakalbe jausmų kometos
beuodegės trajektorija
tau svetima praskriejo.
Rudens alsi dvasia
dienų greitakalbės
nesulėtina tempo.
2019

Savęs pajautimas

15 spalio, 2019
Arčiausiai manęs tik aš
su praeities miglomis.
Arčiausiai manęs tik
melsvų rugiagėlių polėkis.
Tik neprarast vilties,
tik neprarast: Žiogų melodija
kas rugpjūtį kartojasi.
Dar prabėgti basai
per baltą dobilą mylintį.
Išsimaudyti nuogai ežere,
nesigėdijant prabudusio
pakrantės nendryno.
Arčiausiai manęs tiktai aš,
juodo varno sparno glostoma.
Arčiausiai manęs
šėlsta melsvų rugiagėlių polėkis:
Pajust save:
Aš – SAULĖGRĄŽA
plyno lauko fone,
skambant lemties iš aukštai
šventiems atodūsio akordams.
2019

Ištįsę vakarai

14 spalio, 2019
Likai su savimi
akis į akį.
Paguos tik vakaras
šešėliais sutemos.
Ir liksi savo širdgėlas
tik sau išsakęs.
Ir kopinėsi ilgesį
šaukšteliu iš praeities.
Domėn save priimsi
tuo jaunystės pagrindu,
kuriam pakaitomis
diena naktis. Girdi:
Ir vėl amūras, strėlėmis
ginkluotas, švaistosi.
 
Su savimi akis į akį.
Ruduo, žiema ar vasara.
Tau vakarai vis tiek
ištįsę ilgesio medum
iš praeities.
2019

Dvi raidės

14 spalio, 2019

Užbaigčiau rašyti meilės žodį.
Širdyje pasiklydo dvi raidės.
Ruduo spalvomis sodrus,
o sako, nuplikęs sodas.

Nuskinčiau užsilikusią avietę,
nakties šalnų pelenę.
Užmynė ją pakirdusi mieste
geismų klajojanti švieselė.

Sutraiškyta kraujuoja avietė
juodajam sielos pergamente.
Po nuogą rudens sodą blaškosi
be meilės dvi žodžio raidės.
2019

 

Palik mane

13 spalio, 2019
Palik mane.
Juodam rudens arime
pėdas tavas atrasiu.
Šalikelėje
nenuskintos degs raudoniu
šermukšnio uogos.
Tegul ir karčios.

(more…)