Atributas

Žmogaus gyvenimas tiek ir vertas:
Kapų žvakelės,
chrizantemos žiedo, balto gal raudono.
O gal lelijos kuždesio į vėjo ausį.
Praeitis – neūžauga šėtonas –
neleis ramiai nugrimzti artimųjų atmintyje.
Apuoko juokas vėl ir vėl sudarko šventą tylą,
pranokdamas net pats save.
Žmogaus gyvenimas,
kančių ir džiaugsmo vainikėlį pynęs,
pasibaigia ar ne su nykstančia
aušroje delčia?
Per aukšti pastoliai ręsto namo.
Nusiriti žemyn, kur praraja.
O ten Tamsybės piemenys apglėbia
kūną ledine ranka.
Ir lieka tiktai chrizantemos žiedas
išblyškusios žvakelės šviesoje.
Ir atmintis įrėžia artimam į sielą mintį
apie susitikimą Danguje.

 
Žmogus, deja, tik laikinasis atributas žemėje
visaverte prasme.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: