Po nakties

Susvetimėjimas
lyg kryžius įbestas į vidurį
tarp iškankintų miesto mūrų.
Aušrų ir vakarų laužai
tik horizonte ryškiai
trumpąja meile dega.
O dieną viskas pelenai.
Susirenku iš vėjo švilpesio,
iš paukščio virpesio sparnais
tą vientisą, be padalų,
be skirsnių, tikėjimą
po nuskaustais rudens klevais:
Gyvi širdies šventi jausmai.
Po uždelstos nakties gyvenimas
pakvimpa sodo mirtomis
suartėjimo ar iškeliavimo svetur
vardan.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: