Į nulemtas ūkanas

Tolsti.
Nuo dienos gudrybių.
Nuo nakties patiekiamų sapnų.
Miesto gaudesyje
tirpsta tavo prigimtiniai norai,
surašyti grindinio įtrūkusioje atminty.
Tiek nedaug dar buvo vaikštinėta
viržiais pasipuošusiu lauku.
Šokis su drugiais
ir nekalta ausy žiogelio muzika.
Rodės niekas niekada nepasibaigs.
Atsirėmusi į grubią beržo tošį,
paguodi save paslaptimi ir
iš savo rudenio per pirmą gruodą,
per nuogybę medžių
širdyje žiogelio meilės muziką,
negudrų šokį su drugiais
į nulemtas tuščiavidures ūkanas
ilgesiu aprengusi nešiesi.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: