Į nulemtas ūkanas

Tolsti.

Nuo dienos gudrybių.

Nuo nakties patiekiamų sapnų.

Miesto gaudesyje

tirpsta tavo prigimtiniai norai,

surašyti grindinio įtrūkusioje atminty.

Tiek nedaug dar buvo vaikštinėta

viržiais pasipuošusiu lauku.

Šokis su drugiais

ir nekalta ausy žiogelio muzika.

Rodės niekas niekada nepasibaigs.

Atsirėmusi į grubią beržo tošį,

paguodi save paslaptimi ir

iš savo rudenio per pirmą gruodą,

per nuogybę medžių

širdyje žiogelio meilės muziką,

negudrų šokį su drugiais

į nulemtas tuščiavidures ūkanas

ilgesiu aprengusi nešiesi.

2019