Archive for 2019 gruodžio

Ne visagalis

31 gruodžio, 2019

Dieve,
leisk man prabust
iš vienatvės sapno.
Iš laukimo pereit
į aukštesnę jo pakopą.
Ilgesį iškeist bent trumpam
į apuoko klaikų juoką,
jei mano dėlei
nenumatytą kitaip.
(more…)

Palydint ir sutinkant

29 gruodžio, 2019
Negali būt liūdna
Gatvėje, turtingoje
Žingsniais.
Nūdienoje, kur lyja
Ar sninga akibrokštais.
Kur naujamečiai fejerverkai
Žaidžia žmonių likimais.
Kur ne vienadienės sniegenos
Nušviečia taką
Per purų sniegą
Į per nakt išlauktą saulėtekį.
Kur pamirštu smuiku
Pasiklydusių savyje
Sielų sugrubę pirštai
Sugroja keletą natų,
Neišskridusiais paukščiais
Užrašytų ant mirtį nešančių
Aukštos įtampos penklinių.
Negali būt liūdna.
Ir ilgesio negali būt.
Kai dvylika dūžių
Palydi išeinančius ir sutinka
Ateinančius.

(more…)

Benamė siela

29 gruodžio, 2019
Susitelki
į sielos gruodą,
į kaprizingą skausmą
su poreikiu
pratęst judėjimą
įgrisusia nūnai
gyvenimo gatve.
Ramybės dėlei
žvilgsnį nukreipi
į dangų, kuriam
žvaigždžių gausa,
bet nė viena ne tau.
Siela suvirpa šilumos
lyg šuva benamis,
varomas piktai šalin.
Virš šiuolaikinio
miesto panoramos
kometa praskrieja,
su mintimi negrįžt.
Siela jau nebe kaip,
o tikrai šuva benamis,
kuriam nėra namų
pareit.
2019 gruodis

Ant patiklumo sparnų

29 gruodžio, 2019
Tu – šiluma, ir aš – šiluma.
Mes – dvi šilumos,
skraidančios virš šios žemės.
Mes – dvi šilumos,
meilingos viena kitai
ir tiems, kas greta,
ir už tūkstančio mylių
laukimo apakintiems.
Mes – dvi baltos plaštakės,
patiklumo sparnais.
Sužiedėjusios duonos rieke
kasdienybėje mintančios.

(more…)

Kregžde įdūkusi

27 gruodžio, 2019
Vėl kaip įdūkusi
plačiųjų laukų kregždė,
ant drėgnų
lietuviško šalčio pečių,
sparnu perrėžiu
debesuotą dangų.
Ir ant žemės
gyvent krentu.
Kregždės išskrenda?
Tik ne iš moters gyvenimo,
ne iš jos širdies ir minčių.
Kregždė dūksta joje
aistrų vasara,
balansuoja ant aukštos
įtampos elektros laidų.
Išsišėlusi ištiesia sparną
įrėžt akmenyje
įsimintiną vardą,
nenuneštą vėjų keturių.
2019
 

***

26 gruodžio, 2019
Eisiu.
Nurims lietus,
nuovargio būsenoje.
Pasaulis be manęs
nepražus.
Apuokai taip pat
naktimis
kvatosis į tamsą.
Kam lėks, kam slinks
dienos
su džiaugsmo ar
skausmo puta
ant lūpų.
Mano lemties dainorėliai,
kodėl užsnūdot
ant mano peties?
Pabuskit.
Aš nesu nelaiminga
dukra
pilkų rudens ūkanų.
Ėjime
po lygiai šviesos ir tamsos,
saulės ir mėnesienos
romantikos.

(more…)

Neišeik

25 gruodžio, 2019

Atkarpa mano minties,
mano širdies atplaiša.
Dar nesakyk sudie,
dar neišeik pro duris.
Lyja iš debesies, kur
mūs abiejų kelio darna
ir jausmų gaji sumaištis.
Aplink šitiek šviesos
dviems pasauliams kartu.
Bet vis tiek vieniša rytą
žvilga nakties rasa
ir nubėga į grindinio
varganą įtrūkį.
Mirusi magija mano minties,
mano širdies skurdi atplaiša.
Sapnai sužadina viltį.
Du pasauliai greta,
viens prie kito priglus,
šilumos godžiai išsiilgę.
Tik nesakyk skubomis sudie.
Neišeik, atsainiai
užtrenkdamas duris į
būsimą bendrą rytdieną.
Nepalik valkatauti mano minties,
elgetauti mano širdies.
Nesakyk sudie.
Išgryninsiu savo jausmus,
nuglūdinsiu savo varganą mintį
namų slenksčio galia.
Neišeik iš mano lemties.
Neišeik iš mano rytdienos.
2019 gruodis

Dukra tėvui

25 gruodžio, 2019
Nesakyk, kas blogai,
ką blogai darau.
Žinau tą pati.
Pasidžiauk, kad esu,
kad veide šypsena,
nors už lango lietus
ir šlapia dargana.
Neišbark manęs vėl,
kad suklydau dienoje,
kad slogūs sapnai
aimanuoja mano nakty.
Leisk priglust prie tavęs,
pasiguosti tyla.
Tavo tėvišką širdį pajust.
Apkabinki mane
stipria savo ranka.
Juk aplinkui pasaulis
jau per daug man niūrus.
Be mamos, be mamos… .
2019

MYLĖTI gruodą

24 gruodžio, 2019
Daug lietaus
ir daug netikro žodžio,
iškankinto lūpų?
Be širdies aistros?
Šventų Kalėdų naktį
angelai aplink židinį
ratu sustoję
palaimintą ramybę
tyliai išgiedos.
Bus akių drėgmės
ant išrantyto skruosto.
Užjaučiantis praeivis
į duris pabels.
Palinkės visus metus
neišsiskirt
su trupiniu palaimos
ilgos šventos nakties.
Gruodą –
lyg artumo džiaugsmą –
apkabinti ir mylėt,
MYLĖTI iš širdies.
2019

***

20 gruodžio, 2019
Pasipuoši
juodu nakties ažūru
su mėnesienos
atšvaitu.
Kad tave įžiūrėtų,
einančią
sąžalynais iš lėto.
Moteriškas godumas
būt pastebėtai.
Moteriška viltis
būt aistroje glamonėtai.
Juodo ažūro priedanga.
Po juo
sena kaip pasaulis
meilės ilgesio
etiketė…
2019