Tu – šiluma, ir aš – šiluma.
Mes – dvi šilumos,
skraidančios virš šios žemės.
Mes – dvi šilumos,
meilingos viena kitai
ir tiems, kas greta,
ir už tūkstančio mylių
laukimo apakintiems.
Mes – dvi baltos plaštakės,
patiklumo sparnais.
Sužiedėjusios duonos rieke
kasdienybėje mintančios.
Ant skruosto nutūpusios,
tirpstam lėtai,
širdies akordų skatinamos.
Mes – nematomi šviesos lašai
tamsios rūstybės okeane.
Mumyse tarpsta dvi šviesos
vienos sielos darna.
Mes – ant patiklumo sparnų –
širdies kraujyje susiliejam
į amžinojo jausmo plaštakę.
2019 gruodis
Parašykite komentarą