Ant patiklumo sparnų

Tu – šiluma, ir aš – šiluma.

Mes – dvi šilumos,

skraidančios virš šios žemės.

Mes – dvi šilumos,

meilingos viena kitai

ir tiems, kas greta,

ir už tūkstančio mylių

laukimo apakintiems.

Mes – dvi baltos plaštakės,

patiklumo sparnais.

Sužiedėjusios duonos rieke

kasdienybėje mintančios.

 

Ant skruosto nutūpusios,

tirpstam lėtai,

širdies akordų skatinamos.

Mes – nematomi šviesos lašai

tamsios rūstybės okeane.

Mumyse tarpsta dvi šviesos

vienos sielos darna.

Mes – ant patiklumo sparnų –

širdies kraujyje susiliejam

į amžinojo jausmo plaštakę.

2019 gruodis