Benamė siela

Susitelki
į sielos gruodą,
į kaprizingą skausmą
su poreikiu
pratęst judėjimą
įgrisusia nūnai
gyvenimo gatve.
Ramybės dėlei
žvilgsnį nukreipi
į dangų, kuriam
žvaigždžių gausa,
bet nė viena ne tau.
Siela suvirpa šilumos
lyg šuva benamis,
varomas piktai šalin.
Virš šiuolaikinio
miesto panoramos
kometa praskrieja,
su mintimi negrįžt.
Siela jau nebe kaip,
o tikrai šuva benamis,
kuriam nėra namų
pareit.
2019 gruodis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: