Lėtas judėjimas. Verlibras

Lėtai
paskui sprunkantį rytą
į dienos sumaištį.
Į lietų, į darganą,
į nubrėžtą būti laiką.
Skauda sąnarius,
klaikiai skauda
nuo lėto judėjimo.
Kažkas apibūdino
mano kalbėjimą
kaip senatvinę podagrą.
O aš maniau, marazmas.
 
Lėtai
atveriu sielai duris,
pasivaikščiot
po žmonių primygtinai peršamą,
šalčiu alsuojančią, darganą.
Širdies jau niekuomet.
Užrakinti visi jai vartai.
Dangus virš galvos.
Žemė po kojomis.
 
Grindinio trinkelės – netikro marmuro.
Tikslus
žmogiškos darganos veidrodis.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: