Lėtas judėjimas. Verlibras

Lėtai

paskui sprunkantį rytą

į dienos sumaištį.

Į lietų, į darganą,

į nubrėžtą būti laiką.

Skauda sąnarius,

klaikiai skauda

nuo lėto judėjimo.

Kažkas apibūdino

mano kalbėjimą

kaip senatvinę podagrą.

O aš maniau, marazmas.

 

Lėtai

atveriu sielai duris,

pasivaikščiot

po žmonių primygtinai peršamą,

šalčiu alsuojančią, darganą.

Širdies jau niekuomet.

Užrakinti visi jai vartai.

Dangus virš galvos.

Žemė po kojomis.

 

Grindinio trinkelės – netikro marmuro.

Tikslus

žmogiškos darganos veidrodis.

2020