Slėpiniai

Įsiklausau
į lietaus akordus.
Nepaskutiniai
jau ganėtinai pailsusio
manyje rudens.
Tiek daug neišsakyta
rytui brėkštant.
Už horizonto glaudžiasi
nutylėjimo slėpiniais.
Trupiniais
jausmai pabirę. Nesurinkt.
Ataušus mėtų arbata,
kuria vaišinomės,
prieš nueidami kas sau,
į priešingas puses.
Žemė apvali, ir teigia:
Sukasi.
Atsisuka tik į mane
mano nutylėjimų slėpiniais.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: