Įsiklausau
į lietaus akordus.
Nepaskutiniai
jau ganėtinai pailsusio
manyje rudens.
Tiek daug neišsakyta
rytui brėkštant.
Už horizonto glaudžiasi
nutylėjimo slėpiniais.
Trupiniais
jausmai pabirę. Nesurinkt.
Ataušus mėtų arbata,
kuria vaišinomės,
prieš nueidami kas sau,
į priešingas puses.
Žemė apvali, ir teigia:
Sukasi.
Atsisuka tik į mane
mano nutylėjimų slėpiniais.
2020
Parašykite komentarą