Kas kart kitokie

Mes kitokie, kas kart kitokie.
Saulėtekyje nurausvintu veidu.
Saulėlydžio patirtyje savęs
per nakt sapnais nepaleidžiame.
Toks gilumas rudens lietaus,
vėsiais pirštais glostantis skruostą.
Su vėjų likimais širdyje
nusilenkiame arba ne visko pažinimui.
O gal pripažinimui?

Skvarbiame rudens žvilgsnyje per vėlai
suvokiame save realybėje.
Nejau mistika buvo visame kame?
Net svaigiame baltų akacijų bučinyje?
Mes kitokie, jau visai kitokie
išeiname didybės soste neva pasėdėję.
Ne karalių sėkme, pažų dalia
pateisindami materialų savęs atradimą.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: