Lėkšta

Sumažinti save.
Iki nebūvimo.
Jau ne iki dulkės.
Leist išsivalyti
nuo savęs
užsiteršusius kitų
kvėpavimo takus.
Neberopot skruzde,
į šapą įsikabinus,
paleisti kregždės
žvitrų sparną.
Nežalot jo savimi.
Pačiam nušluot save
nuo miesto grindinio,
nuo žemės plutos.
Dangus taps mėlynu
ir saulė nusijuoks.
Čiobrelių arbata
lėkštas mintis gaivinusi,
verčiau sumažinki save
ligi pilno išnykimo.
Tegul alsuoja aušros
pavasarių tyra sula.
 
2020
 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: