***

Pastebėk mane,
akies krašteliu.
Aš ne tavo vizija.
Net ne muselė
ant tavo stalo.
Ir jau tikrai
ne duonos riekė
pasotinanti alkį.
Pastebėk mane,
praeinančią gatve.
Sureaguok
į mano dvelksmą
vėlų rudens vakarą.
Vėjas lankstosi
į mano tykią šneką.
Užsidega drovos
žibintai naktyje.
Pasivyk mane,
išeinančią į nebūtį.
Atsisveikink ir
be liūdesio širdy
iškelki šaunią puotą
su nakties drugiais.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: