Viltis

(Skiriu sūnui)

Tebūnie tau šviesa,
man tamsa ir
purvinas lašas
nuo pūvančio stogo.
Atbraila atkakliai
siekia mano kūną iki
nulio suniokot.
Aš dabar tokiam etape,
kai viltis pakibo nuo
atbrailos žemyn galva.
Grindinys nepriims
nemarios sielos šviesos.
Jai skirti mėlynuojantys
amžinieji dangūs.
Aušroje vyturys sudėlios
gyvenimui psalmę.

Tebūnie tau šviesa.
Man tamsa ir
purvinas lašas nuo
pūvančio stogo į veidą.
Aš ant lūžtančios atbrailos
siekiu viltį sugriebti,
žemyn galva krentančią.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: