Šokantys šešėliai

Nekalbėk garsiai,
mano gatvėje.
Negąsdink
mano šokančių šešėlių.
Pasaulis
uždaras širdimi
pro šalį šonu einančių.
Dulkes pamynusių,
nes jie gi išskirtiniai.
Mani šešėliai
mano rankos laikosi,
bijodami ritme save pamest.
Toks geranoriškas Dangus,
pasiuntęs lietų,
išplaunantį, deja, tik kai kurias
perdėm atviras sielas.
Nerėk šaižiu balsu.

 
Negąsdink
mano šokančių šešėlių.
Tegul paleidžia mano ranką.
Vieni jie tobulai gebės
sušokti mano blezdingėlę.
Sparnu į Žemę.
Dangus malonėje jiems
per aukštai.
 
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: