Šokantys šešėliai

Nekalbėk garsiai,

mano gatvėje.

Negąsdink

mano šokančių šešėlių.

Pasaulis

uždaras širdimi

pro šalį šonu einančių.

Dulkes pamynusių,

nes jie gi išskirtiniai.

Mani šešėliai

mano rankos laikosi,

bijodami ritme save pamest.

Toks geranoriškas Dangus,

pasiuntęs lietų,

išplaunantį, deja, tik kai kurias

perdėm atviras sielas.

Nerėk šaižiu balsu.

 

Negąsdink

mano šokančių šešėlių.

Tegul paleidžia mano ranką.

Vieni jie tobulai gebės

sušokti mano blezdingėlę.

Sparnu į Žemę.

Dangus malonėje jiems

per aukštai.

 

2020