Medžių viršūnėmis

Pavaikščiosiu medžių viršūnėmis.
Oriai, nelyginant vėjas.
Naktis užbūrė, pribūrė, gudriai įkalbėjo
saulėlydžiais rausti mano aistras,
nekaltai užgimusias.
Raudodami lietūs
paleidžia debesis sunykt ligi nulio.
Pavaikščiosiu, subrendusi vėtrose,
linguojančių medžių viršūnėmis.
Oriai, nebodama apytikrio
pirminių moters geismų prisilietimo.
Lengvu pienės pūku
už horizonto linijos blaškosi aistros,
atstumtos, be kaltės užgimusios.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: