Į saulėlydį

Saulėlydžio link.

Nesustabdomai.

Į grožį, kuriam nėra lygių.

Į tylą, kurioje beprasmės

gyvųjų maldos.

Į tamsą be jonvabalio šviesų.

Į rasotą saulėlydį

ant paslaugiai ištiesto

kregždės sparno.

Svetimo peizažo link.

Žemės delnai tokie lyg iš ledo.

Slysti jais į ten, iš kur

niekuomet nepareit.

Nuo paslaugaus kregždės sparno

pavasario įkvėpi

rudens pilna krūtine.

Nešiesi savo ilgesį – amžiną naštą –

į nemaraus saulėlydžio gelmes.

2020 vasario 26