Ruduo

Iš rudens didybės
į rudens didybę
su magišku lietumi
iš pilko savimi Dangaus.
Siaura gatve vienatvė
į vienatvę lydi,
ištardama žodžius
su ilgesio nemaria gaida.
Ir net pavasariai,
karklų žydėjimo akivaizdoje,
magiško rudens pilni.
Ir siela klykia
gerve rudenine, nenorinti,
negalinti išskristi
nei kasdienėje rutinoje ištirpt.
Iš čia keistai rimuoti žodžiai,
tinkantys tik sudėvėto grindinio
raukšlėms pridengt.
Ruduo savoj didybėje karklų
žydėjimu alsuoja,
pavasarių jame gyva aistra.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: