Ruduo

Iš rudens didybės

į rudens didybę

su magišku lietumi

iš pilko savimi Dangaus.

Siaura gatve vienatvė

į vienatvę lydi,

ištardama žodžius

su ilgesio nemaria gaida.

Ir net pavasariai,

karklų žydėjimo akivaizdoje,

magiško rudens pilni.

Ir siela klykia

gerve rudenine, nenorinti,

negalinti išskristi

nei kasdienėje rutinoje ištirpt.

Iš čia keistai rimuoti žodžiai,

tinkantys tik sudėvėto grindinio

raukšlėms pridengt.

Ruduo savoj didybėje karklų

žydėjimu alsuoja,

pavasarių jame gyva aistra.

2020