Iš rudens didybės
į rudens didybę
su magišku lietumi
iš pilko savimi Dangaus.
Siaura gatve vienatvė
į vienatvę lydi,
ištardama žodžius
su ilgesio nemaria gaida.
Ir net pavasariai,
karklų žydėjimo akivaizdoje,
magiško rudens pilni.
Ir siela klykia
gerve rudenine, nenorinti,
negalinti išskristi
nei kasdienėje rutinoje ištirpt.
Iš čia keistai rimuoti žodžiai,
tinkantys tik sudėvėto grindinio
raukšlėms pridengt.
Ruduo savoj didybėje karklų
žydėjimu alsuoja,
pavasarių jame gyva aistra.
2020
Parašykite komentarą