Archive for 2020 kovo

Be balsių

31 kovo, 2020
Netarsiu žodžio.
Tegul klykia akmenys
kietomis priebalsėm,
be balsių.
Tegul sukrinta visos
baltos snaigės ant pečių.
Epitetais baisiais putoja
anaiptol ne sraigės,
ne voverės ant linkstančių
sakingųjų pušų.
Žmogus iškeikia,
ką pats nūnai sutvėrė
naktų glamonės užmaršty.
Prieš aušrą rankioju
balses, akis pakėlusias
į išganingą saulę,
norėdamos
sau vietą susirast,
o gal save naujai atrast…
Pabūsiu vabalėliu be balsių
tarp rūstaujančio miesto
išmintingų angelų.
2020

Visko pradžia

29 kovo, 2020
Dar tik visko pradžia.
Ir šypsosi saulė.
Genys medyje
kala akimirkas –
laiko ašaras.
 
Dar tik visko pradžia.
Grumiamės už vietą
Žemėje.
Po Dangumi, kuriame
angelai gerumą dalina
meilės kąsniu.
 
Dar tik visko pradžia.
Lietus toks negrynas.
Ežero banga
pasirengusi
savęs susinaikinimui.

(more…)

Išsivesk mane

29 kovo, 2020
Nevalingai tavo.
Išsivesk mane
į žvaigždėtą naktį,
perdėtai šviesiu
rudens taku.
Širdis tik priešokiais
pagauna rytinio
bliuzo taktą.
Nurimt jau nori
ant šventos nakties
palaimingų pečių.
Bevalė, ne bejausmė.
Nespėjusi nupint
vainiką iš vėjavaikių
ramunių, meilėj
susišaukiančių.

(more…)

Šokis

29 kovo, 2020
Viltingas
pavasario šokis.
Patikėsiu dar sykį
jo glamonėmis
ir leisiu sau,
užsimiršt,
iki nuodėmės.
Ir tegul panieka apipils
praeinantys, rūstūs.
Ir tegul Dangus siųs
žaibą naikinantį.

(more…)

Kaukė

28 kovo, 2020

Užsidėsiu kaukę.
Tos visuomet laimingosios.
Raugerškis rūgštus
net prinokęs.
Karklai sužydės, gal net
žydi jau.
Juk pavasaris miklina kojas.
Už lango tik klevai,
dar vis gailiai nuogi.
Šitiek žodžių karčių
su potekste noriu nenoriu.
Jausmų, išplautų lietaus.
Gyvenimo pradmenys
ir vėl iš pradžių?
Laiminga rudeniu
pavasario žaismingam šėliojime.
Maža muselė
ant knygos priešpaskutinio puslapio
permatomu sparneliu.
2020

Apie paukštį, rasą ir širdį

27 kovo, 2020
Šventas paukščio skrydis.
Virš Žemės.
O mes metam į jį grumstą.
Juk mūsų didybei jis
per mažas.

(more…)

Šiluma

26 kovo, 2020
Šilta
man nuo mano tylos
ir mano tylėjimo.
Liepiu snaust negatyvui,
manyje, o jis miega
eilinės aušros akivaizdoje.

(more…)

Mano maldos

22 kovo, 2020
Vakarinė malda
į Dangų.
Rytmetinė malda
į Žemę.
Akimis atremiu saulę.
Širdimi sugeriu
žmogiškai jautrią šilumą.
Kiek pasaulių mane atranda,
kiek pati surandu,
atvirų, uždarų, sulankstytų.
Vakarinę pasiunčiu maldą
į Dangų už būsimą rytą
nevienalytį.
Rytą sukalbu maldą Žemei.
Duona kvepia grumstas,
prispaustas grindinio.
2020 kovas
 

Harmonija

22 kovo, 2020
Neliūdėkit su manimi.
Nereikia.
Aš tik miglomis prisidengiu
po nakties atodūsio akis.
Tik sulos beržai man per
mažai atseikėjo,
žirgynams bučiuojant saulę
pamiškėj.
Aš tik apgaubiu save voratinkliu
iš praėjusio seniai ano rudens.
Lapų margume
gebėjusi negebėjusi džiaugsmą
pasimetusį surast.
Mano rytmetiniame kalbėjime
jurginai rasoti skamba
dabarties šėliojimo gaida.
Kasrytiniam savo liūdesy kabinuosi
į kregždutės sparną,
atidarantį į harmoningą dangų
visus langus ir duris.
2020
 

Našta

21 kovo, 2020
Viskas našta.
Pats sau našta.
Kad taip lietus išplautų
fizinę, ne sielos purvynę.
Tą apvalai, išmesdamas
savo seną kirpimą.
Galvoji, kur veda tiesioji.
Pirmyn ar atgal, o gal
nurodo šoninę kryptį?
Fizinę negalią
negali prispausti ranka,
ne tavo valia.
Aukštesnės jėgos sukuria
tau tavąjį pragarą.

(more…)