Archive for 2020 kovo

Ištekink gyvastį

20 kovo, 2020

Ištekink
mano gyvastį
už horizonto, kur teka
tikrosios saulės upės
ir lietūs šiluma alsuoja
iš Dangaus gelmių.
Juk ji pati
iš moteriško savojo naivumo
temoka rinkt
nukritusius rudens lapus,
sudėti juos ateičiai
tarp knygos puslapių.
Balzganas miglas bučiuot
nuo vėjo užmačių
skeldėjančiomis lūpomis.

Sakyk, jei negali.
Pati ištekinsiu aš ją
už bedugnės krašto
su vienintele vilties gaida:
Tarp knygos puslapių
rudeniški lapai nekeičia
savo kaštų, subyrėdami
tarp radusiojo pirštų,
ore palieka kvapą
iš aistrų pritvinkusios
gyventi ir mylėt nakties.
2020

Nerimas

19 kovo, 2020
Mano rudenys
ilgisi vasaros
ir žiogų muzikos
rugpjūčio pavakare.
Mano rudenys
gyvi pavasariu,
sužydėjusio klevo
naktiniu pašnekesiu.
Tik iš kur tas piktas
kranksėjimas varno,
susitepusio sparną
į mano nuodėmių smalą.
Šitoks nykstantis
savęs realiai suvokimas.
Lyg kad būtum
miesto grindinio dulkių
aitri dalelė.
Lyg kad būtų savi
pakelėje pastatę kryžių
mano per ilgai čia
užtrukusiai daliai.

(more…)

Tebus

17 kovo, 2020
Pastovėk
prie mano namo slenksčio,
kur ruduo sodrius lapus nokina
būsimajam džiaugsmui,
o gal saldžiai meilės kančiai.
 
Pastovėk, nebelsdamas,
tik tyliai sušnabždėk žodžius
pavasariu sukvipusius.

(more…)

Saulėtekio užuominos

17 kovo, 2020
Saulėtekis,
o žodžiai stringa
debesų pilkoje ramybėje.
Siela sutrikusi,
ieško džiugesio kalnelio.
Atspirčiai į Dangų
ar į Žemę?
Rudenišką darganą
savyje pamynęs,
ieškai galimybės
pratęst šventas akimirkas
už vakar jau padėto taško.
Už klausimo,
ar tu dar reikalingas
ar jau pavirst permatoma
rasa ant žolynėlio
po užvertu langu.
————————————
————————————
Saulėtekio užuominos,
saldžiai karčios.
Pratęsi savęs čiurlenimą
gyvenimo vaga.
Pasiruoši atremti
dienos kandžiųjų širšių spiečių.
Dar tik pirma šalna
ant smilkinių
baltai nuglamonėtų.
2020

Perskelt Dangų

16 kovo, 2020
Sužaliuos laukai
ne anapus,
šiapus Dangaus skliauto.
Jauti, pavasarėja.
Žolė sukvipo jaukiai.
Girdi, sparnais mojuoja
kregždės, grįždamos namo.
Kažkas žvitrus
perskels Dangų
į dvi dalis, nelygias,
sau paskirt
didesnę pasirengęs.

(more…)

Teisuoliui

15 kovo, 2020
Nutildyk mano balsą,
jo aidą į aižėjantį
miesto mūrą.
Atleisk, kad vakar
pašnekėjau kiek
per garsiai apie drugelį
virš žaluma sultingos pievos.

(more…)

Išgąsčio drugeliai

14 kovo, 2020
Išmintingi išgąsčio drugeliai
virš grindinio pakilo skrist.
Susivokė nūnai,
kad jie ne sakalai.
Tik klevo lapai,
ryškiai rudeniniai.
Ir leidžias vėjo blaškomi,
sutrikę lyg maži vaikai,
nubrozdintais
per neatsargumą keliais.
Pavasarį sutikę pakely,
susigriebia nenusipigint.
Juk dega jiems ant skruostų,
ne nuo skaistybės, ne,
šiuolaikiškosios ugnelės.

(more…)

***

13 kovo, 2020

Labos nakties akivaizdoje
žodžiai vargsta,
dėliojami į slaptą mintį.
O rodos tiek nedaug
tereikia, tik ja kažkiek
sielos viltis pamiklint.
Naktis be skrupulų
juodai nublyškusį regėjimą
sapnu išmaudo.
Ir vėl šita aistrų andante
prieš aušrą sudrėkina
maudžiančias akis.
Susisupi į rausvą žarą
lyg į jausmų mieliausią šilką.
Pro pavasario dailiai iškąstą
mėlynakį skliautą
naktis, dar vis ne paskutinė,
stebi tavo sielos rudenį,
per stipriai laukinį.
2020 kovas

Gyvi salsva

12 kovo, 2020

Kitaip nebus,
prie klevo prisiglaudęs
verks lietus
iš per giedros padangės.
Žalia žolė
kvepės pavasariais sultingais.
O žodžiai, skausmo suavėti,
skubės pasiekt žydrynę salsvą.
Kalvos papėdėje
sėdės vaikelis, mamos neglamonėtas.
Beržyno žirgynai
suvels gailestyje jo garbanotus plaukus.
Kitaip nebus,
nes žmonės susireikšminę ir trankūs.
Savimonės menkumo pokštas.
(more…)

ŽMOGUS

11 kovo, 2020
Glaudžiuosi
prie ŽMOGAUS.
Su Dievo palaiminimu
ir be jo.
Vaikštau
aplink medinį kryžių
širdimi, ne keliais.
Užsitraukiu
rūstybę ne Dievo,
žmogaus, savo dalią
keikiančio.
Paukščio giesmininko
guodžianti nata.
O sieloje šalna tviska.
Paieškosiu
ŽMOGAUS rankos
savo delne.
Su Dievo palaiminimu
ar be jo?
Spinduliuoja
šiluma ŽMOGAUS
širdies labirintai.
2020