Archive for 2020 balandžio

Ryto pienas

28 balandžio, 2020
 
Atsigeriu
ryto pieno su
raudona puta.
Debesį juodą
paglostau blankia
šypsena.
Lig horizonto skubu
save išgirsti
senos gulbės
priešmirtinėje giesmėje.
Ruduo rudeniui uostas
ievų žydėjime.
 
Koks saldus
ryto pienas su raudona
kraujo puta.
2020 balandis
 

Išdaiga

27 balandžio, 2020
Ne tu viena
iš dienos į naktį,
delnais užspaudusi akis.
Gražiausia ievų puokštė.
Debesys dangaus
melsvajam pakrašty.
Ir tas lietus šilta drėgme
prigludęs tau prie kojų,
tos varginančiai šviesios
mėnesienos naktys,
pravirkę nemiga
į vienapusę aistrą.

(more…)

Atlaidumas

27 balandžio, 2020
Nusilenki dienai,
nusikeiki į dieną.
Juk ne robotas,
daugialypis žmogus.
Daugialapis kaip klevas,
degantis rudeniu
ar pavasario giedromis
aistrų naktimis.
Tie takeliai praeiti,
nueiti, sugrįžti.
Jie visi išvingiuoti.
Tiesių nebūtis.
Tie drugeliai lyg vasaros
margosios kliūtys,
išdabinti tuščiais
mūs pačių pažadais.
Nusikeiki į dieną,
į žiemą, į rudenį,
į pavasarį ievos žiedais.
Tas vaiskumas naktų,
tas tamsumas dienų.
Ir klaiki žiogų klasikinė muzika.
Šaunios strėlės aistrų,
išgvildentų lyg riešutas rudenį.
Daugialapių klevų rūgšti išmintis
vakarėjant atlaidi tavo
dienos pakeiksnojimams.
2020
 
 
 

Žodžiai

26 balandžio, 2020
Išsprūdo.
Keli žodžiai ryto pasekmėje.
Kava ir duona sukvipę.
Kasdieniu rūbu apsivilkę.
Ištariau juos.
Ne aš, mano lūpos.

(more…)

Į amžinąją būtį

25 balandžio, 2020
Matai mane
siela palinkusią
į amžinąją būtį.
Jaunatviškais akordais
vėjas dūksta.
Iš laimės šypsosi
rugiagėlėm pražydę
tęstinumo dangūs.
Lėtai einu
palaimintais laukais
save priduot.
Jau nežinau, kaip
amžinąjį skausmą
ar kaip džiaugsmą
angelų šventai kantrybei.
Pamokos išmoktos
tik patenkinamai.

(more…)

Paskui rasą

24 balandžio, 2020
Nubėgo
rasa per pievą.
Aušra paskui ją.
Šiluma, kur šiluma
nutekėjo blyškaus
rudens kontekste?
Uždraudė
lauko vaisių ragauti,
nes ne jauna.
Net nepaklausė,
neatsiklausė,
kiek subtilių juoko
raukšlelių veide.
Užuominas
nubrauki delnu.
Klevai juk už lango
visiems vienodai žali.
Nesistenkit
išgąsdint manąjį dangų
debesų pragaištimi.
Rasa nuskubėjo per pievą,
ir aš paskui ją.
Neatsigręždama bėgu
uždrausta man gatve,
rudens šilumos pasisemt.
2020

Iškeistoji

24 balandžio, 2020
Iškeisk mane
į gaivią ryto rasą,
kurioje suskamba
paukščio
ankstyva giesmė.
Į beržo šaką įsitvėrusi,
pakilsiu lig aušros
raudoniu degančios.
Pavyks sekundei
dangaus skliautą palytėt.
Su vėjo gūsiu
vėl prie grindinio priglusiu
pilka kasdiene dulkele.
Sakiau, aš niekam
iki galo nepaklusiu
sava laisvamane dalia.
Kaskart pakilsiu, krisiu,
iškeista į rasą
balkšvu rūku sugrįšiu
apuokui šaižiai išjuokiant
beaistrią mano naktį,
mane – už sieloj
per ankstyvas rudens šalnas.
2020
nemiros.wordpress.com
 
 
 
 
 

Susigėdę sentimentai

23 balandžio, 2020
Pravertumei duris
į jaunystės sentimentų šalį,
akacijų žydėjimo sau
neleisdama pamiršt.
Šalikelėje usnys šiandien
vienareikšmiai želia.
Vakaras drėgna tyla
priglaudžia, ką dienoje
širdis surinko
šventumo sakramentais.
Per nakt lig ryto jaunystės
sentimentais mėnesiena
nervą tampo.
Kur ta ugnelė, kur ugnelė
iš mažytės kibirkšties
liepsna kaitria?
Surašytum viską į raudoną
užrašų knygelę.
Vardais žmonių iš praeities.
Apnuogintus išjuoks
girti teisuoliai,
tikro jausmo vyno neragavę.
Aušros akivaizdoje savojo
nuogumo susigėsta sentimentai,
apstulbinti akacijų žydėjimo
baltos drąsos.
2020

Žemės duona

22 balandžio, 2020
Save
nuo padangių nukeliu
ant Žemės.
Renku grumstelius
nuo jos tako.
Save
pakylėju akmeniu
prie pušyno, sakais
aptekusio.
Anapus nendryno,
kur krykia išgąsdintos
lauko antys,
surikiuoju jausmus
pagal apimtį.
Save
pritaikau Žemės
skausmui.
Ajerų alsavimas
mažina mudviejų
kančią.
Žemė ir aš,
renkamės ateitį
su skalsiu
rugio duonos kasdienės
kąsniu.
Ajerai pušynu kvepia.
Žemės duonoje
šitiek ašakų,
ajerų ašaromis laistytų,
laistomų.
2020
 

Alyvų nužydėjimas

21 balandžio, 2020

Bus diena.
Alyvos nužydės.
Praeis gatve minia,
abejingumo dėlei.
Ir bus naktis,
kurioj spindės žvaigždė,
mėnulio aimanoje
neradusi savosios paskirties.
Šviesos fone
iš anksto ryto suskambės gama,
išdavystės dar nesudarkyta.
Alyvų nužydėjime
abuojumu apkvaitusi minia
nebeieškos prasmės.
Bus diena,
palaiminta beprasmėm frazėmis
apie artumą vienas kito.
Medinis kryžius jam per atsainiai,
o gal niekuomet ir nebuvo,
pastatytas.
2020