Iškeistoji

Iškeisk mane
į gaivią ryto rasą,
kurioje suskamba
paukščio
ankstyva giesmė.
Į beržo šaką įsitvėrusi,
pakilsiu lig aušros
raudoniu degančios.
Pavyks sekundei
dangaus skliautą palytėt.
Su vėjo gūsiu
vėl prie grindinio priglusiu
pilka kasdiene dulkele.
Sakiau, aš niekam
iki galo nepaklusiu
sava laisvamane dalia.
Kaskart pakilsiu, krisiu,
iškeista į rasą
balkšvu rūku sugrįšiu
apuokui šaižiai išjuokiant
beaistrią mano naktį,
mane – už sieloj
per ankstyvas rudens šalnas.
2020
nemiros.wordpress.com
 
 
 
 
 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: