Paskui rasą

Nubėgo
rasa per pievą.
Aušra paskui ją.
Šiluma, kur šiluma
nutekėjo blyškaus
rudens kontekste?
Uždraudė
lauko vaisių ragauti,
nes ne jauna.
Net nepaklausė,
neatsiklausė,
kiek subtilių juoko
raukšlelių veide.
Užuominas
nubrauki delnu.
Klevai juk už lango
visiems vienodai žali.
Nesistenkit
išgąsdint manąjį dangų
debesų pragaištimi.
Rasa nuskubėjo per pievą,
ir aš paskui ją.
Neatsigręždama bėgu
uždrausta man gatve,
rudens šilumos pasisemt.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: