Atlaidumas

Nusilenki dienai,
nusikeiki į dieną.
Juk ne robotas,
daugialypis žmogus.
Daugialapis kaip klevas,
degantis rudeniu
ar pavasario giedromis
aistrų naktimis.
Tie takeliai praeiti,
nueiti, sugrįžti.
Jie visi išvingiuoti.
Tiesių nebūtis.
Tie drugeliai lyg vasaros
margosios kliūtys,
išdabinti tuščiais
mūs pačių pažadais.
Nusikeiki į dieną,
į žiemą, į rudenį,
į pavasarį ievos žiedais.
Tas vaiskumas naktų,
tas tamsumas dienų.
Ir klaiki žiogų klasikinė muzika.
Šaunios strėlės aistrų,
išgvildentų lyg riešutas rudenį.
Daugialapių klevų rūgšti išmintis
vakarėjant atlaidi tavo
dienos pakeiksnojimams.
2020
 
 
 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: