Archive for 2020 birželio

Lašas delne

30 birželio, 2020
Pasigavau lietaus lašą.
Bėgioja delno linijomis.
Buria mano ateitį ar
ieško buvusių nuodėmių?
Pasuku delną.
Lašas krenta ant grindinio.
Tegul ten ieško, ko nepametęs.
Savo nuodėmių ratą
pati įsiūbuoju pašėlusiai suktis.
Nesiklaupiu prieš ateitį.
Bus kaip bus.
Rugiagėlės juk rugių lauke
tik vieną vasarą šėlsta.
Pasigaunu naujai užgimusį lašą.
Lašas prie lašo, lašas po lašo.
Delne pailgėja gyvenimo linija.
2020
 

Iš baltųjų debesų

29 birželio, 2020
Pasidalinkime per pus
baltuosius debesis,
pakibusius virš mūsų miesto.
Tau įtikėjimas Dangumi,
man grindinio saldusis
bučinys, kietai ant skruosto.
Tau vakarėjantis Dangus
paskleis mirgėjimą žvaigždžių.
Aš susirinksiu miesto gatvių
įžūliai varginantį ūžesį.
Ateisiu, kaip toj pasakoje
pas tave nei apsirengus,
nei nuoga, kregždėms
jausmingai raižant tavo Dangų.
Horizontas šėls vyšninia gėda,
nuo mano, pusiau nekalto,
vaizdinio apspangęs.
Dangus ar grindinys?
Kuris nulems, ar jausmui lemta
nepabirti paukščiams trupiniais?
 
Juk viskas iš baltųjų debesų,
pakibusių virš dorybingo miesto.
2020
 

Rupi sentimentų delčia

28 birželio, 2020

Vėjau, sukurk man dainą
iš smėlio dulkių,
iš grindinio dejonių.
Natas pašvilpaus sentimentai
aukštos įtampos laidais.
Pakelk nakties tamsoj
mane ligi Dangaus
ir sviesk be gailesčio
į kietą Žemę, aušrai degant.
Gyvybę savyje užčiuopt
skausmu panorau.
Vėjau, įbrukai į sąmonę ir
širdį kvailiausių sentimentų
rupią delčią.
Nenusisuki nuo manęs,
šiltam rudens glėby įstrigusios.
Sukurk man dainą
apie laiko pigmentus ant odos,
sukvipusius pavasario žirgynais.
Sentimentai žūsta, susilietę su
aukštos įtampos laidais.
Kelionės pabaigoje pašėlti
noriu drauge su širšių spiečiumi.
Sukurk man dainą, vėjau.
Viesulo ritmu. Su žaibo iškrova.
Ištirpsiu tavo įbruktųjų sentimentų
rupioje nakties delčioj.
2020

Paklusiu širdžiai

28 birželio, 2020
Širdis generuoja laiką.
Džiaugiasi arba liūdi.
Ilgesio suvestinėje vėlei
atranda gyvenimui pavaldų
slaptąjį grūdą.
Širdis generuoja kraują,
dega arterija, dega.
Ar dar turiu mielo laiko
savo jausmams pažadinti?
Širdis generuoja norus
pakilt virš savęs suglebusios.
Pėdos balta pluke boluoja,
dobilais ant pamiršto šlaito.
Širdis generuoja aušrą
ir vakarą, tamsa apsiblaususį.
Už miesto lakštingala suokia.
Eisiu į jos meilės balsą.
Už miesto paklusiu širdžiai,
generuojančiai mano laiką.
2020

Kupolia kupolia

27 birželio, 2020
Išsiverk
ant raudonuojančio
Dangaus peties.
Švelnumo pagautas,
paglostys tau plaukus
balta debesų ranka.
Kupolia kupolia.

(more…)

Velnio ratas

27 birželio, 2020
 
Paskaičiuokim drauge
mūsų valandas,
likusias nuo jau praėjusių.
Sumoje bus šitiek jų daug.
Aplankysim savo jaunystės
parką su velnio ratu
ir ištrypta lietaus veja.
Pats grėsmingiausias yra
gyvenimo velnio ratas,
čia aukštyje, čia žemuma.
Gulbės pieno kiekvienas sau
atskirai paprašėme.
Nutiško iš Dangaus keli lašai.
Paskaičiuokim mums likusias
bendrų aušrų valandas,
prisirpusias raudonų serbentų
saldžiarūgšte gaiva.
Tūlas pasakys, kvaila, laimingi
neskaičiuoja laiko.
O mudu paskaičiuokim,
tai mūsų gyvenimo velnio ratas
sukasi, kad sustotų
Dangaus apibrėžtos akimirkos
šaltame glėbyje.
2020

Vakarėja

26 birželio, 2020
Matinis vanduo mano
vėlyvojo šaltinio.
Paukštis nuskrenda,
lašus ištaškęs žolynėliams.
Saulė dar tik rytose, o
nykiai vakarėja.
Pažastyse susiglaudžia
naktiniai vėjo bučiniai.
Drąsos pritrūko
prilyginti save
rytiniam dangaus pakraščiui.
Po kaklu saviems
esi pakibęs akmenėliu.
Nukrisk šalikelėn.
Bauginanti aušra,
nes klaikiai vakarėja.
2020
 

Pakuždėk man vardą

26 birželio, 2020
Iškeikčiau naktį.
Bet jaunatis paglosto
plaukus dieviška šviesa
Dangaus aukštybių.
Sužavėta priglundu
prie liauno debesies,
su prašymu man vardą,
tamsoje svajotą, pakuždėti.
Tarp gluosnių keturių
vingiuoja smėlio takas,
švelniai kutenantis padus.
Nakties delne kantrus
įstrigo dieviškasis lašas,
pavirsdamas primityvia rasa.
Išspjauna gluosniai ją
ant smėliu plūkto tako.
Bejausmė ir bekvapė,
susigeria į smėlį ir nėra.
Iškeikčiau naktį,
nutįsusią ligi pirmos aušros.
Tik jaunaties aistra,
nuo dieviškojo prado,
širdies arterijoj pavarinėja
kraują, kuriam neegzistuoja
amžiaus senatis.

(more…)

Išdykusiu apgamu

24 birželio, 2020
Išslydo
saulėtekis iš rankų.
Delnuose sūri rasa
Ežere gulbės prausėsi
plunksnas,
baltų Dangaus debesų.
Dvi boružės pasikalbėjo
apie skrydį į meilę,
aukso juosta švytinčią
virš juodo debesies.
Pasikalbėjo ir
nuskrido, kuri sau
melstis Dangui,
vejamos tamsios žmonių
prigimties.
Liko gulbės žemės aukštyje,
baltų debesų gama.
Vakaras klausėsi
nakties paukščio,
tykiai sūpuojančio lig ryto
sapnų gaišatį vėjų sumaištyje.

(more…)

Pasirinkimo laisvė

23 birželio, 2020
Pasirink mane.
Juk turi pasirinkimo laisvę.
Mano dieną, mano naktį
pasirink. Tau šalikelės
link manęs,
žemuogių prisirpusios,
rasų pagirdytos.
Mano sumąstytas tvarinys.
Pasirink mane,
aušrų nurausvintą,
vėjų sušukuotą vakare.
Išbučiuosiu tavo veidą
apsiblaususį. Į akis sugrįš
laimingas spindesys.
Pasirink mane,
kai pūgos siautės, ir
ledonešis pajungs upes.
Tu turi manęs pasirinkimo
laisvę. Aš tave seniai seniai
pasirinkau.
2020