Išdykusiu apgamu

Išslydo
saulėtekis iš rankų.
Delnuose sūri rasa
Ežere gulbės prausėsi
plunksnas,
baltų Dangaus debesų.
Dvi boružės pasikalbėjo
apie skrydį į meilę,
aukso juosta švytinčią
virš juodo debesies.
Pasikalbėjo ir
nuskrido, kuri sau
melstis Dangui,
vejamos tamsios žmonių
prigimties.
Liko gulbės žemės aukštyje,
baltų debesų gama.
Vakaras klausėsi
nakties paukščio,
tykiai sūpuojančio lig ryto
sapnų gaišatį vėjų sumaištyje.

 
Kito saulėtekio laukiu.
Priglausiu jo kraujo lašą
išdykusiu rudens apgamu
bemiegių aistrų įkaitintame delne.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: