Išdykusiu apgamu

Išslydo

saulėtekis iš rankų.

Delnuose sūri rasa

Ežere gulbės prausėsi

plunksnas,

baltų Dangaus debesų.

Dvi boružės pasikalbėjo

apie skrydį į meilę,

aukso juosta švytinčią

virš juodo debesies.

Pasikalbėjo ir

nuskrido, kuri sau

melstis Dangui,

vejamos tamsios žmonių

prigimties.

Liko gulbės žemės aukštyje,

baltų debesų gama.

Vakaras klausėsi

nakties paukščio,

tykiai sūpuojančio lig ryto

sapnų gaišatį vėjų sumaištyje.

 

Kito saulėtekio laukiu.

Priglausiu jo kraujo lašą

išdykusiu rudens apgamu

bemiegių aistrų įkaitintame delne.

2020