Išslydo
saulėtekis iš rankų.
Delnuose sūri rasa
Ežere gulbės prausėsi
plunksnas,
baltų Dangaus debesų.
Dvi boružės pasikalbėjo
apie skrydį į meilę,
aukso juosta švytinčią
virš juodo debesies.
Pasikalbėjo ir
nuskrido, kuri sau
melstis Dangui,
vejamos tamsios žmonių
prigimties.
Liko gulbės žemės aukštyje,
baltų debesų gama.
Vakaras klausėsi
nakties paukščio,
tykiai sūpuojančio lig ryto
sapnų gaišatį vėjų sumaištyje.
Kito saulėtekio laukiu.
Priglausiu jo kraujo lašą
išdykusiu rudens apgamu
bemiegių aistrų įkaitintame delne.
2020
Parašykite komentarą