Rupi sentimentų delčia

Vėjau, sukurk man dainą
iš smėlio dulkių,
iš grindinio dejonių.
Natas pašvilpaus sentimentai
aukštos įtampos laidais.
Pakelk nakties tamsoj
mane ligi Dangaus
ir sviesk be gailesčio
į kietą Žemę, aušrai degant.
Gyvybę savyje užčiuopt
skausmu panorau.
Vėjau, įbrukai į sąmonę ir
širdį kvailiausių sentimentų
rupią delčią.
Nenusisuki nuo manęs,
šiltam rudens glėby įstrigusios.
Sukurk man dainą
apie laiko pigmentus ant odos,
sukvipusius pavasario žirgynais.
Sentimentai žūsta, susilietę su
aukštos įtampos laidais.
Kelionės pabaigoje pašėlti
noriu drauge su širšių spiečiumi.
Sukurk man dainą, vėjau.
Viesulo ritmu. Su žaibo iškrova.
Ištirpsiu tavo įbruktųjų sentimentų
rupioje nakties delčioj.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: