Archive for 2020 birželio
Vaikiškas naivumas
23 birželio, 2020*** *** ***
21 birželio, 2020Vėjai sušukuos
21 birželio, 2020Sentimentai
21 birželio, 2020Iš lėto
per savo nūdieną
perbraukiu sentimentais.
Žydėjo kaštonai,
ir lietūs palijo
ant pilko asfalto.
Iš meilės bijūnai raudonu
atšvaitu žaidė.
Porelės sėdėjo senajame
poilsio parke.
Palankūs man pūtė vėjai.
Tik buvo per smarkūs.
Lėtai per nūdieną
braukiu sentimentais.
Kas buvo, pakilo lėkti
su paukščiais skrajūnais.
Kaštonai, bijūnai, porelės.
Nusinešė metai ir vėjai.
Saldus sentimentų alsavimas
ryškiu brūkšniu per
sustabarėjusią nūdieną.
2020
Pakylėsiu žaibą
19 birželio, 2020Pakylėsiu,
ligi Dangaus
man po kojomis
nukritusį žaibą.
Pasikartojimai, vėl
pasikartojimai
ausyje lyg pasiutę
smaginasi,
sau vietos kitur neradę.
Kas jau kartą nutiko,
nuėjo, su rudens lietumi
nutekėjo į užmaršties upę.
Ko dabar lyg paklaikę
gręžt būgnelį ausyje
įsisuko.
Pakylėsiu žaibą
į Dangų, nebijodama
savęs sudegint.
Tik tegul pasikartojimai
liaunasi ištvirkauti
dienai baigiantis.
(more…)
19 birželio, 2020
*** *** ***
17 birželio, 2020Jei galima
16 birželio, 2020Jei galima,
leiskit likti už viešumo ribos,
akim nuleistomis į žemę,
ausyse gumulėlis vatos.
Pirmo ryškumo tik saulė,
mėnuo jos atspindys.
Paukščiai danguje karaliauja.
O man po kojomis valkiojasi
miesto nušiuręs grindinys.
Jei leistumėt,
apglėbčiau tik dobilą,
baltą dobilą tamsiosios nakties.
Likčiau neperskeltu kevalu,
einančiu pamilt savos senaties.
Jei galima,
leiskit apžvelgti miestą nuo
daugiabučių solidžių stogų.
Vėjai skaudžiai nepalankūs pučia.
Leiskit likti nematoma,
kurčia, nebylia, bet mylima dukra
balto dobilo amžinoje naktyje.
2020