*** *** ***

Gal verkiu, gal ne.
Gal tik pasaulis sudrėko
Nuo nakties glamonių.
Gal tik juokas paklydo
Senųjų pušų viršūnėse.
Atiduodu dienai save
Sandėlio margu drugiu.
Stygą sparnu užkliudau
Anaiptol ne sidabrinę.
Vaško žvakių raminamai
Švelnus prisilietimas.
Palik, vėjau, mano sparnus
Sandėlio kampams.
Vis tik verkiu tamsoje.
Už visą alkstančio pasaulio
veltui švaistomą Šviesą.
2020
 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: