Sulanė

Gerai, kad buvai anuo ir nebesi. Ta kankinanti baimė, kad niekas ir nesužinotų. Kad niekas nepaliestų ausų spenelių, neįžnybtų už  buvimą anuo, ana. Diena alinančiai karšta. Elė ar Mėta, Ruonė ar Astura. Koks skirtumas, rodos, kokiu vardu tave, tik gimusią, pakrikštijo tėvai? O jis didžiulis, tas skirtumas. Bet tėvai apie tai negalvoja. Svarbu, kad retesnis ar visai negirdėtas. Ir visai nemąsto, ar tu, paaugęs, užaugęs, būsi laimingas, tempdamas su savimi tą jam užkrautą vardą. Iki pat mirties. Nebent sulaukęs pilnametystės ryžtumeisi pasikeist tą vardą į tau pačiam labiau priimtina savo skambėjimu ir kilme.

Sulanė jaučia, jau nukrypo nuo savo buvau anuo ir nebesu. Į vardus, kurie lydi vaiką kaip prievolė. Ją pačią irgi lydi. Pasikeistų į kokią Stefaniją ar Melaniją. Bet prasmės jau nėra. Reikėjo kur kas anksčiau. Buvo anuo, tiksliau ana. Dabar ramiai vaikštinėja miesto, kurio beveik nepažįsta ir kuris jos nepažįsta, gatvėmis. Stebisi, kad tiek daug aplink erškėtrožių. Lyg pasakoje apie miegančią gražuolę. Nedailiai sužėlę, tuščiaviduriai, nė iš tolo neprimena rožių puikybės. Tame nedailume, paprastume, tame bet kaip, tiek realaus grožio, tiek paslapties. Nesudarkytos žmogaus rankų ir fantazijos.
Sulanė niekuomet nemėgo tobulos tvarkos, to visko dailinimo nuo iki. Šiek tiek chaoso visame kame suteikia peno asmenybės laisvei. ‘Perlenki, Sulane, perlenki.’ Subarė pati save. ‘Tvarka turi būti, kitaip betvarkėje prapulsim. Jau baigiame prapulti’. Niekuomet tiek chaoso, tiek betvarkės visame kame, Sulanė dar nebuvo mačiusi. Kas ką nori, tas tą daro, kalba, kai reikėtų patylėt, tyli, kai reikėtų garsiai rėkt. Sulanė pasilenkia prie erškėtrožės žiedo. Keista, nekvepia. Atsiduoda dulkėmis. Ko norėt, juk auga prie gatvės, kur mašinų gausybė zuja pirmyn atgal. Iš kur bus bent koks augalo kvapas. Visas gyvenimas kažkoks bekvapis, beskonis. ‘Įdomu ar šitų gatvės erškėtrožių arbata dar turėtų kokį skonį, jei aromato, jau akivaizdu, nebus’. — Labas rytas, Sultane.

Priešais Sulanę išnyra jos ana iš buvo. Ji negali patikėti, čia, kur atrodė jos niekas nepažinojo, staiga tas ana labinasi tuo pasibaisėtinu kreipiniu Sultane.

Ji nesustoja, tik linkteli, atsakydama į palabinimą. Eina toliau, greitu žingsniu, bėga nuo savo buvo ana, kuris dar kažką mėgina sakyt, klausti. Sulanei neįdomu. Nelabai ritmingas miesto gaudesys pamažu ją nuramina. ‘Buvau, nebesu. O gal neįmanoma visiškai atmest, išmest to buvau anuo, ana?’ Sulanė pamėgins. Gimt iš naujo ir būt kuo kitu, kita. Dėl savęs. Nekeisdama savo vardo ir savo pomėgio šiokiai tokiai betvarkei aplink save ir savyje. Atversta ant sofos knyga, kurią skaitė vakar prieš užmigdama. Neišplautas po rytinės kavos puodelis, už veidrodžio užkišta viena puskojinė, antrą kažkur nukišo, laiku nesuporavusi. Mažytis chaosas jos namuose, dalis jos buities.
‘Nesuporavusi. Lyg kojinės poruotųsi.’ Sulanė šypteli, prisiminusi rytą, kai du karveliai įskrido pro atvirą balkono langą ir, sutūpę ant spintėlės, burku burku poravosi. Tuomet išvijo juos. ‘Sulane, ar tik nepavydėjai tiems dviems įsimylėjėliams?’ Kas žino, kodėl tuomet taip užsirūstino ant paukščių, nieko blogo jos balkone nedarančių, tik pasinėrusių į poravimosi transą.
Nieko sudėtingo gyvenime nėra. Tą sudėtingumą sukuria patys žmonės, kiekvienas siekdamas to, ko pasiekt neįmanoma. Harmonijos visame kame. Ir dar kiekvienas pagal save, savo supratimą. Net gamtoje nėra harmonijos. Ir dėl to gamta nepergyvena. O gal, jei kyla cunamiai ir žemės drebėjimai, audros, viesulai? Bet ji gamta, jai viskas galima.
Sulanė pasuka į gatvę, kuri parves namo. Nes visuomet vaikšto ratu. Dideliu, mažesniu, kad nenuklystų į labai nepažįstamą erdvę. Su viskuo mėgsta susipažint lėtai, po žingsnelį. Po čiučiut. Juk reikia kažką pasilikt rytdienai. Kiek jų bemažėtų, vis tiek dar bus. Gatvė parves namo, kur sava betvarkė, savo chaosas, kur buvo anuo, ana, išlįs ir skaudžiai žnaibys abiejų ausų spenelius.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: