Aguonų pienas

Atlaužk kąsnelį duonos.
Nuo savo pusryčių stalo.
Kąsnelį sužiedėjusios,
Jei šykštu šviežios,
Alsuojančios rugio aistra.
Įpilsiu aguonų pieno,
Šios vasaros laukų.
Neatstumk, išgerk ligi dugno.
Ryto skruostuose
Šitiek aguonų raudonio.
Išgerk, kad degtų tavo veidai
Pragaro ugnimi.
Aguonų pienas ne pragaištis.
Kūčių vakarą į jį prėskučius
Merkiame minkštumo dėlei.
Išgerk, pienas neužnuodytas
Mano aistros.
Tik truputį rausvas,
Nuo sunokusių karštyje aguonų.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: