Archive for 2020 rugpjūčio

Varno akibrokštas

31 rugpjūčio, 2020
Ant seno, nuvaikščioto slenksčio
nėra mirties.
Tik juodas angelas, suklupęs
meldžiasi.
Tik varnas, be praeities, sau
ateitį paglemžia.
Buvo diena be nakties, rymanti
miesto gatvėse.
Įsipainiojo dorovinga viltis savo
pačios žabangose.
Diena naktyje ar be nakties soti
girių šlamesio.
Varnas, alkanas ateities, ją sau
paglemžė.
2020

Balandėlė

30 rugpjūčio, 2020

Iš jurginais
pražydusio rudenio
šiluma keliauja į Dangų.
Ir nukrenta lašu vėlyvuoju
į miegot besiruošiančią,
Žemę.
Gelsvo smėlio skruostais,
juodomis akimis dirvožemio,
molingomis rankomis
nusitaiko į mano įtūžį,
kad nebeturiu užantyje
rymančio laiko.
Prie iš jurginų
sukurpto kryžiaus
balta balandėlė meldžiasi.
Šilumos geidauja Žemei,
pasiruošusi alkio troškulį kęsti.
Iš jurginais pražydusio rudenio
balandėlė tiesiai
į Dangų.

Kitaip apie lyriką

30 rugpjūčio, 2020
Vakaras jau buvo
buvęs.
Ir vėl bus. Iš anksto
pasmerktas,
nuteistas, pakartas
ant saulėlydžio.
Neapykanta vakarui.
Nes nėra
kur savęs padėt.
Gailu sumaitoto laiko
svajonėmis
apie pakeles, smilgų
prilaikomas.
Pilnatis danguje,
vakarienės lėkštėje
blynais vaiposi.
Vakaras buvo buvęs
ar bus buvęs.
Kalbos taisyklės tam,
kad jas laužytum.
Lyrika dugne
smagiai iš savęs
virveles pina.
Prireiks, kai
lips dar kuomet
balkono turėklais
pas tuos, kurie ją
dievina ir myli.
2020

Nakčiai

30 rugpjūčio, 2020

Naktie,
laukiau Tavęs.
Turėjai pripildyt
mane sapnų žavesio.
Atėjai juodu miražu,
deformuota.
Tąsiai mane,
laužei kaulus, traškėjo.
Paslėpei mėnulį
ir žvaigždes
kibire su pelkės dumblu.
Savo švelnumą
išbarstei pakeliui pro rėtį.
Kur, naktie,
dingo Tavo slėpiniai?
Amžina Tavo idilė
jau suavėta?
Padedu Tave ant ryto delno.
Ligi kito Tavęs prasidėjimo
dienai save
leisiu prismaugt.
Vakaro kančią palydėsiu
bežode malda,
kažkada mamos skausme
sumąstyta.
2020

Bis zum letzten Tropfen

29 rugpjūčio, 2020

Lasst mich in Ruhe.
Egal, ob
Winde aus Süden,
ob Winde aus Norden.
Lasst mein Schicksal
durch Stoppelfelder
frei wandern. War
zuviel Dreck unter den Füssen,
zuviel Schmerz
in Form schwarzer Wolken.
Sagt kein Wort.
Geht von mir weg.
Der Dunkelheithirt ist noch
nicht unterwegs.
Winde, lasst mich genießend
das letzte Glas Leben
bis zum letzten Tropfen
austrinken.
Unsterblichkeit wäre
eine Sünde.
Jedem Morgen ruht
der Zauber inne.
Nachtengel, bleib’ zurück,
glücklich und munter!
2020

Vėjai šilti, vėjai šalti.
Palikit mane ramybėje.
Leiskit mano likimui keliauti
ražienomis grįstu keliu.
Buvo per daug purvo,
per daug skausmo nešė
juodi debesys.
Patylėkit.
Šalin nuo manęs.
Tamsos piemuo dar užtruks.
Vėjai, leiskit mėgautis gyvenimu
iki paskutinio lašo.
Nemirtingume slypi nuodėmė.
Kiekvienas rytas apkabina žavesiu.
Nakties angele, atsisveikinu,
būk palaimintas!

Mintis ir šalpusniai

29 rugpjūčio, 2020
Atsisuku į riksmą.
Šalpusniais sninga ant
sulyto grindinio.
Automobilių kamštyje
mintis įstrigo.
Įtūžiu grūmoja, čiaudi,
apeit mėgina ratų kalną.
Piktu žodžiu mane
palydi girtas bernas,
negavęs cigaretės prisidegti.
Reikės nešiotis žiebtuvėlį,
idant išsaugočiau
nesužalotą sprandą?
Šalpusniai veliasi po kojomis.
Kelininkai vėl vėluoja.
Batus nusiavusi, einu
per šalpusnių pusnį
sulytu miesto grindiniu.
Viliuos išlaisvint mintį,
įstrigusią tarp ratų.
Šilauogėm iš kaimyno sodo
ją papenėti,
kad neberėktų apie pusnį iš
niekuo dėtų šalpusnių.
2020

Sušukuok mane

28 rugpjūčio, 2020




Sušukuok mane.
Naktis suvėlė plaukus.
Vėjau, sušukuok.
Druska tirpo rasoje
lig ryto saulės.
Nuprauski mane.
Akis atmerksiu šviesai.
Suskambės liutnia
saldžiabalse la nata.
Sušukuok, vėjau,
mane žadėtai daliai.
Pink plaukus kasa –-
vainikėliu aplink galvą.
Įpink pelyną
švento kartumo dėlei.
Švęsiu likimo
grįžtuves – pabaigtuves,
saldžiai la natai
anapus lango skambant.
2020

*** *** ***

26 rugpjūčio, 2020
Ir kuo nusikaltau aš tau, rugpjūti.
Kuo? Kad stovi prieš mane,
pakėlęs ranką, rodai Dangų?
Man jo platybėse išsaugojai
keturias kertes, tolygiai sudėliojęs
žemiškojo džiaugsmo kąsnius
ir lūšies pasalūniškas kančias?
Susiruošei išeit, atversiu tau
duris ir langus. Tik palik mane
gudrauti Žemėje pilka rudens pele
dar metams neporingiems.
O paskui išeisiu su tavim drauge.
Iš tavųjų vaisių spausiu vyną
į debesų permatomas taures.
Visas kaltes priimsiu kaip duotybę.
Už vienus neporinguosius metus
apkabinsiu nuogu kūnu dilgėlyną.
2020

Erdvės

26 rugpjūčio, 2020
Daug erdvės
tarp tavęs ir manęs.
Vėjų nugairintos.
Saulės išdegintos.
Kur jausmai, kur
išskrido pro atvirus
širdžiai langus?
Paukščiai kedena
plunksnas į Žemės
pamatinį grožį.
Erdvės paremia dangų
tuštuma. Ir pačios
savimi grožisi.
Ant palangių rasa
po nakties išlikusi.
Orchidėjų šviesa į
narcizišką savo prigimtį.
 

(more…)

*** *** ***

26 rugpjūčio, 2020
Atsikandu
dilgėlių duonos.
Gardu ligi kraujo.
Rugpjūtis lietumi
sugelia delnus.
Šitiek sausros
mėtosi po kojomis.
Pasilenkiu paglostyt,
o ji raukosi.
Lanksti kaip stirna
diena nušuoliuoja
už horizonto,
manęs nelaukdama.
Suglumusi, klausausi
piktdžiugiško vakaro
kvatojimo.
Nakties gėralo ir vėl
bus į valias. Iki
vėjai, dulkėtais delnais,
išganingas ryto aušras
atneš.
2020