Pamąstymas

 
Linksma, kai linksta smilgos
į rudenį.
Lietus kai lyja pro langą
į vidų.
Kai saulė pro baltą debesį
smalsauja
į trupiniu virstančią kasdienės
duonos riekę.
Linksma, kai vargsta vėjyje
prekių maišelis,
nereikalingas,
loterijoje nepadėjęs.
Kažkas užkabino skudurą seną
ant medžio šakos.
Nepatingėjo.
Linksma, kai tyli paukščiai
į rudenį.
Kai viskas susivynioja į margą
maršką,
kasdienio žmogaus susidėvėjimo.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: