Senti gera

Smaguriauju tyla iš tavęs. Rugpjūčio vėjuose girdžiu
išskirtinį žodį apie žolę, baigiančią žalią savo gyvavimą.
Ką atneš ruduo? Kuo pagirdys ir pamaitins ar paliks alkaną
ir troškulyje? Kaprizijuosi ateinančiu rudeniu. Nes nieko negaliu numatyt. Jau nebe. Žvilgsniu seku tankėjančius debesis. Kas juose? Lietus ar negeri pranašai, lemiantys pabaigą? Manyje tokie vešlūs skepticizmo daigai. Suauga žole, sumedėja. Savotiška apsauga nuo perdėto patiklumo, kad viskas dar bus ir bus gerai. Abu variantai man priimtini, abiejų siekiu. Bet per dažnai tai tik vizija. Miražas, kuris tolsta sulig kiekvienu žingsniu link jo. Tylėk toliau, nekalbėk.
Tyloje daug tiesos, atviros, neišgalvotos. Nepagražintos išpūstais žodžiais, kuriuose vertės nėra. Smaguriauju tyla iš tavęs. Tu pasimaitink manąją. Atsigerk rasos iš rugpjūčio delno. Negrįšime į ten, iš kur pradėjome. Senti gera. Lėtai, be išlygų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: