*** *** ***

Atsikandu
dilgėlių duonos.
Gardu ligi kraujo.
Rugpjūtis lietumi
sugelia delnus.
Šitiek sausros
mėtosi po kojomis.
Pasilenkiu paglostyt,
o ji raukosi.
Lanksti kaip stirna
diena nušuoliuoja
už horizonto,
manęs nelaukdama.
Suglumusi, klausausi
piktdžiugiško vakaro
kvatojimo.
Nakties gėralo ir vėl
bus į valias. Iki
vėjai, dulkėtais delnais,
išganingas ryto aušras
atneš.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: