*** *** ***

Ir kuo nusikaltau aš tau, rugpjūti.

Kuo? Kad stovi prieš mane,

pakėlęs ranką, rodai Dangų?

Man jo platybėse išsaugojai

keturias kertes, tolygiai sudėliojęs

žemiškojo džiaugsmo kąsnius

ir lūšies pasalūniškas kančias?

Susiruošei išeit, atversiu tau

duris ir langus. Tik palik mane

gudrauti Žemėje pilka rudens pele

dar metams neporingiems.

O paskui išeisiu su tavim drauge.

Iš tavųjų vaisių spausiu vyną

į debesų permatomas taures.

Visas kaltes priimsiu kaip duotybę.

Už vienus neporinguosius metus

apkabinsiu nuogu kūnu dilgėlyną.

2020