*** *** ***

Ir kuo nusikaltau aš tau, rugpjūti.
Kuo? Kad stovi prieš mane,
pakėlęs ranką, rodai Dangų?
Man jo platybėse išsaugojai
keturias kertes, tolygiai sudėliojęs
žemiškojo džiaugsmo kąsnius
ir lūšies pasalūniškas kančias?
Susiruošei išeit, atversiu tau
duris ir langus. Tik palik mane
gudrauti Žemėje pilka rudens pele
dar metams neporingiems.
O paskui išeisiu su tavim drauge.
Iš tavųjų vaisių spausiu vyną
į debesų permatomas taures.
Visas kaltes priimsiu kaip duotybę.
Už vienus neporinguosius metus
apkabinsiu nuogu kūnu dilgėlyną.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: