Balandėlė

Iš jurginais
pražydusio rudenio
šiluma keliauja į Dangų.
Ir nukrenta lašu vėlyvuoju
į miegot besiruošiančią,
Žemę.
Gelsvo smėlio skruostais,
juodomis akimis dirvožemio,
molingomis rankomis
nusitaiko į mano įtūžį,
kad nebeturiu užantyje
rymančio laiko.
Prie iš jurginų
sukurpto kryžiaus
balta balandėlė meldžiasi.
Šilumos geidauja Žemei,
pasiruošusi alkio troškulį kęsti.
Iš jurginais pražydusio rudenio
balandėlė tiesiai
į Dangų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: