Nakčiai

Naktie,
laukiau Tavęs.
Turėjai pripildyt
mane sapnų žavesio.
Atėjai juodu miražu,
deformuota.
Tąsiai mane,
laužei kaulus, traškėjo.
Paslėpei mėnulį
ir žvaigždes
kibire su pelkės dumblu.
Savo švelnumą
išbarstei pakeliui pro rėtį.
Kur, naktie,
dingo Tavo slėpiniai?
Amžina Tavo idilė
jau suavėta?
Padedu Tave ant ryto delno.
Ligi kito Tavęs prasidėjimo
dienai save
leisiu prismaugt.
Vakaro kančią palydėsiu
bežode malda,
kažkada mamos skausme
sumąstyta.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: