Nakčiai

Naktie,

laukiau Tavęs.

Turėjai pripildyt

mane sapnų žavesio.

Atėjai juodu miražu,

deformuota.

Tąsiai mane,

laužei kaulus, traškėjo.

Paslėpei mėnulį

ir žvaigždes

kibire su pelkės dumblu.

Savo švelnumą

išbarstei pakeliui pro rėtį.

Kur, naktie,

dingo Tavo slėpiniai?

Amžina Tavo idilė

jau suavėta?

Padedu Tave ant ryto delno.

Ligi kito Tavęs prasidėjimo

dienai save

leisiu prismaugt.

Vakaro kančią palydėsiu

bežode malda,

kažkada mamos skausme

sumąstyta.

2020