Archive for 2020 rugpjūčio

Nevykęs mėginimas

25 rugpjūčio, 2020

Ištvert
nors vieną dieną
be savęs.
Išeiti be savęs
į ryto darganą.
Praeit gatve,
pradingti minioje,
susitelkusioj
į panieką ir rūstį.
Stiklinėse vitrinose
nepastebėt savęs,
kompleksuose
susikūprinusios.
Į balą nebijot įbrist,
išbrist sausai,
nepaisyt juoko
iš už nugaros.
Palikt save
žaliam skvere,
užmirš stotelėje
ant suoliuko.
Sugrįžt namo,
kur tyko vienuma,
akla nuo perdėto
manęs būvimo.
Klestelėt lengvai
ant sofos su
nutrinta atrama.
Ir pasijusti sau
be galo reikalingai
su prasto sukirpimo
suknele iš seno
sudėvėto šilko.

(more…)

Ilgesio simptomai

24 rugpjūčio, 2020
Persirgai manimi
lengva forma.
Aš tavimi sergu
kasdienos sumaišty
ir dabar.
Ilgesingi simptomai
rūškanais debesėliais
mėlynakio dangaus.
Pasveikai nuo manęs.
Gero vėjo!
Tik kodėl mano jausmo
volungei nuplėšei sparną?
Širdies džiaugsmą
užspaudei skara dilgėlių?
Kasdienos sumaištyje
ilgesys vaikštinėja
simptomais. Įkyriai lyg
muselė, manęs alkana.
2020
 

Įvaizdis

24 rugpjūčio, 2020
Mano įvaizdis:
Su prieblanda ir
akmenėliais užantyje.
Laukinės antys
į mane purslais Vilnelės.
Įpykusios, lyg būčiau
joms našta.
Lyg braučiausi į jų
privačią erdvę
su paukštiška dvasia.
Pamiklinu save, į
Žemės pakraštį įrėždama
žodžius be pagardų.
Vaikštau savo nuopuoliais
nekaltųjų aikštėje,
iš akmenėlių, teisuolių garbei
tyčia sudėliotų įkypai.
2020
 

23 rugpjūčio, 2020
Toks kartus
šermukšnio uogų
raudonas nerimas.
Rudens gardumas
veliasi po gomurį.
Širdį suspaudžiu
saujoje. Dejuoja
su manimi kartu.
Neprašysiu atleidimo.
Išeisiu, uždarydama
paskui save duris.
Savo viską išsinešiu
kuparėlyje iš melo
ir nuvalkiotos tiesos.
Nuo šermukšnio
sniegenos nules
raudonas uogas.
Mano nerimą
be gailesčio kapos
aštriais snapais.
Rudens gardumą
užsigersiu vandeniu,
užnuodytu gaiva
per ankstyvos šalnos.
2020

*** *** ***

22 rugpjūčio, 2020

Tu į mane rasa bemiege.
Aš į tave žodžiu be pėdos.
Įmynusi į purvą prie namų,
Garsiai, lyg laiko akmenį
Norėdama suskaldyti, kalbu.
Tu į mane nakties drugiu
Skrendi per miesto veją.
Aš nuo tavęs skubu tolyn
Priešpriešiniu stačiu krantu.
Septynios mylios įsiterpę,
Dalykiškai sudėsto pigią
Savimi mozaiką apie
Svajonių tiltus be atramų.
Pasisukam į vienas kitą
Negebėjimu meilės jausmą
Pakelt, lyg algebroje, kvadratu.
Deja, tik tenai jisai karalius.
Meilėje bevertis, be momenėlio.
Ir be tiltui reikalingų atramų.
2020

Negyvų paukščių naktis

21 rugpjūčio, 2020
Lyg
kažkas vestų už rankos
per negyvų paukščių naktį.
Rasa pavargo kristi į žolę,
kuriai nuruduot greitai lemta.
Negyvi paukščiai medžiuose
tave baltu dobilu saugos.
 
Pakantumo didelį kąsnį atlauži,
kad nevirstų naktis į kančią,
kad tamsa nebaugintų puikybėje.

(more…)

Jaunystės šešėliai

20 rugpjūčio, 2020

Susitikom
Jaunystės šešėliais.
Purpurinėmis lūpomis
Iškalbėjom gyvenimo
Primestas išmones.
Vėjas medžiuose suposi.
Jausmas, lyg kad būtų
Karklai sužydėję rugpjūtį
Būsimų pavasarių dėlei.
Akmeninių laiptų papėdėje
Vandenyje žydėjo lelijos.
Žuvys slėpė jausmus
Po lapais, lyg Veronikos,
Paskandinusios nuodėmę.
Šitiek žaismo tūnojo sieloje
Užpernykštėmis senienomis.
Ištrūkęs į šviesą, krykštavo
Kūdikiu, pikto dar nepažinusiu.
Žuvys peleku skyrė vandenį.
Nebylios, nepritardamos juokui.
Gal per daug nuodėmingos
Jų sielos po žvyno tviskėjimu?
Gal tik šitaip jos pavydėjo
Jaunystės šešėliams
Ne blyškių, purpurinių lūpų
Būsimų pavasarių dėlei.
2020

Šiuolaikinė

20 rugpjūčio, 2020

pripildyk mane
naujo klyksmo
kuriame
viskas nuobodžiai
vienoda
kuriame seni patefonai
šiuolaikę
melodiją groja
per cigarečių suskaldytą
gomurį
balso stygos džergždamos
išdainuos natą
ploja minia akrobatų
sukėlusių kojas
kavinėj ant stalo
suplėšyti džinsai mėgaujasi
nuoga sėdynės ramybe
noriu būti madinga
šiai vasarai
šiuolaikinė
2020

20 rugpjūčio, 2020
Pasilenk link manęs,
Dangau.
Tu man per aukštas.
Paglostysiu
Tavo žilstančią galvą.
Gabalėlį
Tavęs parnešė kregždės
Ant sparno.
Mažoka Tavo malonės.
Ruduoja
Tavyje vienos vasaros
Rugiagėlės.
Pasilenk link manęs.
Suglausim
Dvi žilstančias galvas.
Atgimsim,
Žydinčių obelų pavasariu.
2020

Buvo

15 rugpjūčio, 2020
O kas dabar?
Saulė teka ir leidžiasi.
Dobilai išbraidžioja
žilstančias pievas.
Svirplys vakarais
sugroja melodiją
nesuprantamo grožio.
O kas dar?
Neskuba lietūs pagirdyt
Žemę ištroškusią.
Lelija numetė žiedus
kaprize, kad ne pirmoji
meilę pažino.

(more…)