Vor herbstlichem Altar

Erfinde mich in allen Dingen neu,
die um dich herum.
Im Regen, herbstlich schaurigem,
im gelben Birkenblatt,
der auf der Straße traurig, weil
unbeachtet liegt.
Von mir geschencktes Buch, das du
längst im Regal vergessen,
erhält mein Brieflein,
als Schutzengel jugendlich gefaltet.
Und blaue Worte drin:
“Ich lass’ dich glücklich deiner Wege
fliegen, mein Schmetterling.
Und bleib im Flug geschützt von mir.“
Vor herbstlichem Altar
wir beide nun im Beten einzeln knien,
im Todesangst.
Das Kerzenlicht mumifiziert Gesichter.
Erkenne mich, erfinde neu.
Ich bin bis zur Ewigkeit für dich dabei.
2020

Priešais rudens altorių
Aptakus vertimas

Surask mane visuos daiktuos iš naujo.
Šiurpiam rudens lietuj,
pageltusiam lape nuo beržo, lūdinčiam
ant grindinio vienumoj.
Mano dovanotoj knygoje, dulkančioj lentynoj
užmaršty, laiškelis, sulankstytas angelo pavidalu
ir žodžiai mėlynai:
“Paleidžiu skrist tave, drugeli.
Nepavojingo skrydžio. Saugosiu tave.“
Prieš rudens altorių atskirai suklupę meldžiamės,
bijodami mirties.
Žvakių šviesos mumifikuoja veidus.
Atpažink mane, surask, išrask mane iš naujo.
Būsiu tavo, kol amžinybė mus įtrauks.
2020

 
 
 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: