Nuo visko
prastas skonis burnoje.
Ir lūpos karčios,
lyg suteptos netikra aistra.
Apsunkęs kūnas
neskuba pats pakylėt save
į kasdienybę.
Pernelyg daug džiaugsmo
buvo vakar vakare.
Užrūstinai aplink save visus,
užuomina laukų,
aplink tave pavasarėjančių.
Perteklius euforijos,
o ne pirma šalna plaukuos.
Tik akys dega,
nugalėdamos šviesa gatvės
nerangius žibintus.
2020
Parašykite komentarą