Šviesoje
aš išblėsęs šešėlis.
Tamsoje ryški
lyg ugninė paukštė.
Vėl sakysit,
save per aukštai
iškėliau, kur net
angelui skristi nedera.
Mažumytį savęs
atrieksiu, metų šėlsmui
nenusilenkusios.
Su manim tamsoje nors
į ugnį lėksit.
Dienoje pavirsit šešėliais.
Ugnies paukštė
dega manyje spalvinguoju
šių metų rudeniu.
2020
Parašykite komentarą