Riksmas

Įsibroviau į tavo tylą.
Rėkiu, net aidi sienos.
Rėkiu. Ir debesys
danguje suyra į lietaus
prisotintus lašus.
Stebiesi, kur dingo mano
tylėjimas rytais,
kol dar tamsa bučiuoja
miesto mūrus.
Rėkiu, kad Žemė sukas
per lėtai, žaibai
nesugeba sieloj aistrų
ugnies užkurti.
Rėkiu, pasikalbėkim apie
mūsų dangaus griūtį.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: