Gailestingosios seserys

Rudenėja palengva slinko gatve. Nepakeldama galvos į pavienius praeivius, nes dar anksti, gerokai per anksti šeštadienio rytui, kad gatvė prisipildytų šurmulio. Mašinų irgi negausu. Perėjo gatvę, degant raudonai. Nusikalto ar nusidėjo? Šyptelėjo. Juk jokios mašinos nei arti, nei toli nesimatė. Negi stovės, kol kokia gal atlėks, gal ne. O šviesoforas tai ilgai tą raudoną degina. Neitų Rudenėja iš namų, liktų savo įprastinėje terpėje, kurioje šitaip saugu. Tik aušros, tos gailestingosios sesės, ima ją už rankos, tempia su savimi arba stumia, apkabinusios per pečius. Štai ir šį rytą viena jų, šypsodamasi niūroka pilkuma, privertė apsirengt, pasigražint ir eit į gatvę. Rudenėja kiek sutriko. Ar tikrai tai aušra kalta, ar ji jautė poreikį? O gal ir viena ir kita? Tiek visokių nežinomųjų ir nesusipratimų jos gyvenime. Pavargo atsirinkt, kas svarbu, kas nelabai, ką išmest.
Rudenėja priėjo nekenčiamą prekybos centrą. Paieškojo kaukės. Be jos neįleis. Ryši po kaklu skarelę, galėtų apsimuturiuot pusę veido. Ne kartą taip darė. Bet nenori. Ne visuomet įtinka, Apsauga kartais paniurna. Kaukę surado. Ginčytis nereikės. Neturi jau tam jėgų. Apsiprekino greitai, nes tiksliai žinojo, ką pirks, ko reikia. Išeidama nusiima kaukę, įkvepia oro. Giliai, godžiai, net suskauda plaučiuose. Gerai, kad gatvėje ji kol kas neprivaloma. Reikės, vėl kentės iki pat namų. Patirtis jau yra. Geriau jų nebūtų, tų patirčių. Iš jų nieko gero, košės nevirsi. Malasi po jas, o jos pasirodo niekinės, nūdienai netinkamos. Kai kurios, tiesa, praverčia. Kad ir ta pavyzdžiui, kad žmonės velniškai kerštingi. Neduok Dieve, jiems papriekaištausi, paprieštarausi, mėginsi apgint savo tiesas ar matymą. Nusodins tave, gebės vienaip ar kitaip paklupdyt. Net nepajusi, o jau ant kelių prieš juos. Nes, ką besakyt, žiūrėk ir vėl jų prireiks. Tai susikiši savo matymą, pajautimą, nuomonę į užpakalį ir nusileidi. Kiek kartų taip buvo ir dar daug kartų taip bus.
Ruduo. Aplink viskas turėtų kvepėt rudeniu. Rudeniu ir obuoliais. Deja, kvepia dulkėmis, nors ir priplotomis nakties drėgmės prie grindinio. Kodėl taip viskas sudėtinga, taip neišvengiamai sudėtinga? Rudenėja suvokia, kad vis sunkiau neša tą sudėtingumo kryžių. Jei tik ne tos aušros, tos gailestingosios sesės, tempiančios, stumiančios ją į gatvę, sodinančios prie stalo, verčiančios išreikšt save vienaip ar kitaip, net neliptų iš lovos, neitų prie kompiuterio, nerašytų. Tiesiog būtų.

Bemąstant ir namai. Tiksliau daugiabutis, kiek atgrasus, bet ir savas. Išsikviečia liftą, nes ir vėl ėmė skaudėt nugarą. Liftas kvailai sustoja tarp trečio ir ketvirto aukštų, taigi žemyn. Rudenėjai pavyko nugalėt baimę, lipt žemyn laiptais. Šį kartą pavyko. Net nežino, kada atsirado ši fobija ir kodėl. Pagaliau namuose. Savo pasaulėlyje, kuriame bent sąlyginai ramu ir saugo. Nuo žmonių keršto, pavydo. O ko jau jai pavydėt? Senatvės ar tos erdvės, kurią gebėjo savyje susikurt, nes aplink save niekuomet neturėjo jos pakankamai.
Jau atsisėdusi ant sofos, Rudenėja prisiminė, nenusipirkusi burokėlio. Še tau! O juk norėjo išsivirt burokėlių sriubos. Pajuto kvapą ir skonį. Bet teks jais ir pasitenkint. Aušra sesė jau perdavė ją, Rudenėją, dienai. O šita neturi jai tiek galios, kur nors išsivest ar pastumt. Pati yra žmonių pastumdėlė. Bevalė mergelė. Ką žmonės nori, tą su ja ir daro, išdarinėja. Rudenėja čia ne išimtis. Gal taip ji keršyja žmonėms, klupdantiems ją matyt, mąstyt, jaust pagal save. Bent tokia paguoda, kad sumaigo dieną, lipdo ją ir iš jos kaip ir ką nori. Tiek ir begali, užsikrovusi sau per didelę metų naštą ant pečių. Savo ir kitų apmaudui. Tik ne aušrų, tų gailestingųjų seserų, pamaloninančių savo būvimu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: