Pajautimas

Tarpe krentančių lapų
ieškau truputį savęs.
Ir randu, nukritusią
ant įtrūkusio grindinio.
Pakeliu, trupa delne.
Juokias gatvės žibintas:
Ar verta ieškoti savęs,
jei jau lemta išnykti?
Priešaušriai jauni manyje
subtiliai save primena.
Širdyje šiluma – archajinės
romantikos išdava.
Tokia pilka aplink tuštuma.
Paleidžiu skrist save
su vėjais, lietaus pagirdytais.
2020
 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: