Tarpe krentančių lapų
ieškau truputį savęs.
Ir randu, nukritusią
ant įtrūkusio grindinio.
Pakeliu, trupa delne.
Juokias gatvės žibintas:
Ar verta ieškoti savęs,
jei jau lemta išnykti?
Priešaušriai jauni manyje
subtiliai save primena.
Širdyje šiluma – archajinės
romantikos išdava.
Tokia pilka aplink tuštuma.
Paleidžiu skrist save
su vėjais, lietaus pagirdytais.
2020
Nemira 
Parašykite komentarą