*** *** ***

Vis dar uogos šermukšnio raudonos

krenta kekėmis į ištiestą delną.

Burnoje toks degiai rūgštus jų skonis.

Nesibaigianti šio rudenio pasaka.

Paskutinis šermukšnio lapas

vėjo blaškomas supas ir supasi.

Uogos kekėmis spindi lyg ašaros

ant nuo metų suglebusių skruostų.

Nuskabau vėjo blaškomą lapą.

Lai tarp gelstančių knygos lapų dūlėja.

Nesibaigiančią savo rudenio pasaką

į neskaitomą knygą eilėmis sudėjau.

2020