*** *** ***

Atšaukt gyvenimą kaip tokį
ir laiptais į dangaus erdves.
Ar dar suklupt ražienų lauke
ir išplūst išskridusias svetur
graudžiai klykiančias gerves.
Iš nosinių garsų dėlioju žodį
Įremiu į veidą savo angelui.
Grįžk, į ten, iš kur nusileidai.
Nosinę skepetaitę dovanų
įdėsiu. Mano negandų saulė
kad akių tau neišdegintų.
Vėl kažkas sakys, fantazuoju.
Pati esu tik vaizduotės vaisius.
Nosinių garsų akivaizdoje
moteriškumą savyje rytą
prikeliu, vakaro plotmėje
negailestingai palaidojusi.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: